Prie Vyriausybės surengtame pikete daugiau lėšų švietimui reikalavę studentijos atstovai "laidojo" aukštąjį mokslą, tačiau negalėjo pasakyti, kokios konkrečios priemonės jį išgelbėtų. Prie Vyriausybės rūmų penki studentai, nepanorėję prisipažinti, kokioms aukštosioms mokykloms jie atstovauja, padėjo laidotuvių vainiką su užrašu "Aukštajam mokslui su giliu liūdesiu, studentai" bei uždegė kapinių žvakeles.
Akcijos dalyviai taip pat atsinešė kelis plakatus, skelbiančius "6 proc. aukštajam mokslui, 80 - ūkiui", "Darže genijai neauga", "Kelius tiesti geriau nei mokytis".
Studentų parengtame kreipimesi į Vyriausybę reiškiamas nerimą dėl "švietimo ir aukštojo mokslo ateities".
Dokumente pažymima, kad "didžiausią nerimą kelia tai, kad per 2004-2006 metus iš ES struktūrinių fondų Lietuvos švietimas ir mokslas gaus tik apgailėtiną dalį. Šios paramos tikrai nepakaks, norint, kad įstojus į ES Lietuvos švietimas ir mokslas išlaikytų dabartinę padėtį ir vystytųsi toliau".
Kelininkų uniforma persirengę studentai teigė "įsitikinę, kad švietimas ir aukštasis mokslas nusipelno ne mažiau dėmesio nei žemės ūkis ir naujų kelių tiesimas".
Pagrindinis aukštojo mokslo "laidojimo" akcijos organizatorių reikalavimas - kad "šalies švietimo ir mokslo institucijas pasiektų jų egzistavimui būtinos ES struktūrinių fondų lėšos", reikalingos naujų mokymo programų parengimui, studijų kokybės derinimui ir dėstytojų kvalifikacijos kėlimui.
Tam, kad visa tai įvyktų, piketuojantys studentai prie peticijos pridėjo "šiuolaikinės kompiuterijos prietaisus" - medinius skaičiuotuvus.
Tačiau premjero patarėjos Salomėjos Girijotienės paklausti, ką konkrečiai reiškia jų plakatuose deklaruojami skaičiai, nuo kokios sumos jie skaičiuoja minėtus 80 proc. žemės ūkiui, akcijos dalyviai pasirodė "neišmokę pamokų" ir negalėjo konkrečiai atsakyti į šiuos klausimus.
Nors Lietuvos studentų sąjunga oficialiai pareiškė su akcija neturinti nieko bendra, jos prezidentas Mindaugas Reinikis teigė, kad šis mitingas yra "laiku ir vietoje" bei džiaugėsi, kad jokiai organizacijai nepriklausantys studentai imasi iniciatyvos ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į realiai egzistuojančią problemą.
M. Reinikio manymu, gali būti, kad po šalies įstojimo į ES realaus švietimo sistemos padėties pagerėjimo nesulauksime. Pasak jo, Lietuva ketina skirti 4 kartus mažiau ES lėšų švietimui nei, pavyzdžiui, Estija.
BNS
