Prezidentūra rengiasi rekonstruoti penkerius metus "užkonservuotus" Prezidentūros ansambliui priklausančius pastatus, kuriuose ateityje įsikurs muziejus, koncertų salė ir darbo kabinetai.
Planuojamas rekonstruoti patalpas ir pastatus pirmadienį apžiūrėjo prezidentas Rolandas Paksas.
"Praėjo pusantro šimto dienų, kai dirbam, radom laiko apžiūrėti, kur dirbam", - žurnalistams sakė R. Paksas.
Prezidento kanceliarijos vadovas Andrius Meškauskas pasakojo, kad nerestauruota dalis užima ketvirtadalį viso Prezidentūros rūmų ansamblio ploto - maždaug 2 tūkst. kvadratinių metrų.
A. Meškausko teigimu, pastate, kur caro Pavelo I laikais XIX amžiaus pradžioje buvo sargybos būstinė, planuojama įrengti apie 200 kvadratinių metrų ploto konferencijų salę, buvusiose arklidėse planuojama įrengti muziejų.
Į konferencijų salę įeiti būtų galima iš kiemo ir miesto pusių, čia taip pat būtų apsaugos postas, rūbinė, kitos patalpos.
Antrame ir trečiame aukštuose būtų įrengti darbo kabinetai, o palėpėje - fotolaboratorija.
Oficialus įėjimas į konferencijų salę - per Didįjį kiemą, kur bus nutiesti takai.
Pasak prezidento patarėjos socialinės politikos klausimais Dalios Kutraitės-Giedraitienės, muziejuje planuojama eksponuoti ne tik prezidento gautas dovanas, bet sukurti ekspozicijas apie šių laikų prezidentus. Prezidento rezidencijoje Kaune įrengtoje ekspozicijoje pasakojama prieškario prezidentų istorija.
A. Meškausko teigimu, patalpose jokie darbai nevyksta jau ketverius metus, tik buvo nudažyti fasadai, pakeisti langai ir padaryti nauji stogai.
Pirminiais Prezidentūros skaičiavimais, rekonstrukcijos darbams užbaigti reikės apie 20 mln. litų. Prezidentūra kitiems metams biudžete Vyriausybės prašys numatyti 8 mln. litų, 2005-iesiems - 6 mln. litų, 2006-iesiems - 5 mln. litų.
"Planuojame, jeigu seksis, jeigu suderinsim su visais, per trejus metus darbus padaryti", - sakė A. Meškauskas.
Be to, planuojama įrengti fontaną, kuris, architekto teigimu, taptų vidinio kiemo akcentu, tačiau dėl fontano įrengimo, susipažinęs su projektu, suabejojo prezidentas.
Kanceliarijos vadovo teigimu, kol kas neplanuojama rengti remonto prieš 7 metus restauruotuose pagrindiniuose rūmuose, nors vietomis remonto jau reikėtų, be to, reikia atnaujinti tvoras.
Vieta, kur šiuo metu stovi Prezidentūra, XIV amžiuje buvo padovanota Vilniaus vyskupijai. Tame pačiame amžiuje pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila pastatė rūmus, kuriuos kiti šeimininkai vėliau puošė, perstatinėjo, plėtė.
XVIII amžiuje kai kuriuos rūmų ansamblio rekonstravimo darbus yra atlikęs architektas L. Stuoka-Gucevičius.
XVII-XVIII amžiuje rūmai degė, buvo niokojami per karus ar suirutes.
Lietuvai atsidūrus Rusijos sudėtyje, Vyskupų rūmų ansamblis tapo laikina rusų imperatoriaus, kunigaikščių ir kitų didikų buveine. Ano meto puošniausiuose ir solidžiausiuose rūmuose gyveno caras Pavelas I, viešėjo būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas VIII ir prancūzų imperatorius Napoleonas.
XIX amžiuje rūmai tapo oficialia Rusijos generalgubernatoriaus buveine. Ten gyveno grafas Michailas Muravjovas, Lietuvoje pramintas Koriku, Lietuvos generalgubernatoriumi du kartus buvęs generolas Michailas Kutuzovas.
1824-1832 metais rūmai pagal garsaus Sankt Peterburgo dvaro architekto V. Stasovo projektą buvo perstatyti ir įgavo dabartinę išvaizdą.
1920 metais, prieš Lenkijai užimant Vilniaus kraštą, rūmuose buvo įkurdinta Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Vėliau, tarpukario laikotarpiu, rūmai vėlgi buvo naudojami reprezentacijai. Juose yra gyvenęs Lenkijos vadovas maršalas Juzefas Pilsudskis.
Po karo rūmai tapo sovietų armijos Karininkų namais, o Baltojoje salėje buvo rengiami jaunimo šokių vakarai. Septintajame dešimtmetyje čia įsikūrė Menininkų rūmai. Atkūrus Nepriklausomybę, dalį patalpų kurį laiką užėmė Prancūzijos ambasada.
1997 metais Prezidentūroje įsikūrė tuometinis šalies vadovas Algirdas Brazauskas, 1998 metais rūmų šeimininko raktus perdavęs Valdui Adamkui. Nuo šių metų vasario pabaigos rūmų šeimininkas - prezidentas R. Paksas.
BNS
