Prezidento patarėjų kompetencija negali būti platesnė nei paties prezidento, todėl įstatymai nesuteikia patarėjams įgaliojimų spręsti privatizavimo klausimų ar kištis į policijos pareigūnų veiklą.
"Kai valstybės vadovo institucijoje dirbantis pareigūnas, valstybės tarnautojas daro įtaką kitų institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų sprendimams asmeniškai, pasinaudodamas pažintimis, tai jis sukuria Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio draudžiamą konfliktą tarp privačių interesų ir viešųjų interesų", - teigiama antradienį (01.20) Teisės projektų ir tyrimų centro paskelbtose išvadose.
Teisininkai primena, kad Valstybės tarnybos įstatymas apibrėžia, kad klausimą sprendžiantis valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, nesiekti naudos sau ar savo pažįstamiems pareigūnams, privalo būti objektyvus ir, priimdamas sprendimus, vengti asmeniškumų.
"Tuo tarpu tegu ir asmeniškai skambinantis aukštesnės institucijos pareigūnas daro įtaką, kad sprendimas būtų priimtas vadovaujantis pažintimi. Tokio pobūdžio konfliktus tarp viešų ir privačių interesų nagrinėja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija", - pabrėžia teisininkai.
Kaip jau skelbta, Seimo specialiojoje tyrimų komisijoje liudijęs naujasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Romualdas Senovaitis teigė nemanąs nusižengęs dėl to, jog skambino į Policijos departamentą dėl vieno pareigūno veiksmų tarnybinio patikrinimo.
Pasak prezidento patarėjo, policijos reikalais jis domisi "kaip pilietis" ir ateityje ketina elgtis taip pat.
Pasak teisininkų išvadų, jei prezidento patarėjai peržengia Konstitucijos nustatytas kompetencijos ribas, tai trukdo šalyje įgyvendinti konstitucinę tvarką ir užtikrinti teisėtą bei visuomenės interesus atitinkantį valstybės reikalų tvarkymą.
Patarėjai, darydami įtaką ne prezidento, o kitų institucijų kompetencijai priskirtiems sprendimams, sutrikdo tų institucijų darbą. Be to, ši neteisėta veikla atima tarnybos laiką, kuris turėtų būti skirtas padėti prezidentui vykdyti Konstitucijoje valstybės vadovui suteiktus įgaliojimus.
Teisės projektų ir tyrimų centro nuomone, jei pareigūnai, valstybės tarnautojai, pasinaudodami savo įtaka, vykdo veiklą už Konstitucijos ir įstatymų nustatytų įgaliojimų ribų, laikoma, kad jie piktnaudžiauja valdžia.
Konstitucija ir įstatymai nesuteikia Respublikos prezidentui įgaliojimų nustatinėti kitų institucijų darbuotojų teises ir pareigas sprendžiant jiems pavestus privatizavimo ar tarnybinių nusižengimų vertinimo klausimus. Reiškia tokių įgaliojimų neturi ir prezidento patarėjai.
ELTA
