Prancūzijos piliečiai nusprendė, jog prievarta mielas nebūsi, ir dėl viso pikto sužlugdė pirmosios Europos Sąjungos Konstitucijos ratifikavimą. Referendume 55 procentai jame dalyvavusių rinkėjų kategoriškai pasisakė "prieš" ir atsisakė gyventi pagal tuos pačius įstatymus su kitais ES nariais. Prieš lemtingą balsavimą pasipiktinę Eurokonstitucijos priešininkai virte virė: "Kodėl mes turime atiduoti savo socialines garantijas ir aprūpintą senatvę Briuselio eurobiurokratų malonei?" Jie tikino, kad geriau jau gyventi savo komfortiškuose butuose, nei stumdytis bendroje virtuvėje su dar 24 europartneriais. Juo labiau kad į Sąjungą ketinama kviesti ir kaimynams vokiečiams iki kaklo įgrisusius turkus, o savo eilės nekantraudami laukia ir ukrainiečiai, ir moldavai, ir gruzinai. Kavinių ir bistro lankytojai rūstavo, kad iš Rytų jau pasiruošusi plūstelėti pigi darbo jėga atims paskutines darbo vietas iš prancūzų. Baiminamasi, kad vietinius gyventojus į darbo biržas išvarys gerokai sumanesni lenkų santechnikai ar ištvermingesni tolimųjų reisų vairuotojai lietuviai. Protestuoja net vietinės prostitutės, bijodamos, kad gerokai gražesnės kolegės iš Lietuvos išstums jas ne tik iš viešųjų namų, bet ir iš gatvių.
Dabar daugelis pyksta ant prezidento Žako Širako ir vyriausybės vadovo, kad būtent jų liberali politika atstūmė vidutinį šalies gyventoją nuo vieningosios Europos. Eurokonstitucijos priešininkai tikina, jog oficialusis Paryžius pernelyg keliaklupsčiavo prieš žemyno kaimynus ir dėl bendrų Europos problemų pamiršo prancūzų lūkesčius ir tradicijas.
Šiaip Europos Sąjunga buvo sukurta, kad atsilaikytų prieš JAV ir Kinijos viešpatavimą pasaulyje. Tačiau priėmus naujų narių, daugelis jų pasirodė esantys amerikonų subinlaižiai, o tai labiausiai ir nepatiko prancūzams, mėgstantiems laisvę. Lietuviai Konstituciją ratifikavo nespėję jos net perskaityti - toks didžiulis noras buvo kažkam parsiduoti. Valdininkai pardavė tautą su ja net nepasitarę, tad dabar belieka tik dėkoti prancūzams, kad kol kas dar turėsime sprendimų laisvę.
