Girdėjau, kad šiuo metu pasaulio gyventojai renka septynis pasaulio stebuklus. Kas pretenduoja į šį sąrašą ir kas dalyvauja tuose rinkimuose?
Vadimas K. iš Vilniaus rajono
Iš tikro, dabar pats rinkimų įkarštis. Internetu jau balsavo daugiau kaip 20 milijonų žmonių. Projekto autoriai iš pradžių buvo surašę 200 įvairių istorinių paminklų, iš kurių specialistai atrinko 21. Septyni iš jų 2007 metų birželio 7 dieną Lisabonoje ir bus pavadinti naujaisiais septyniais pasaulio stebuklais.
Štai už kuriuos įvairių laikų statinius galima balsuoti: Atėnų Akropolis (Graikija), Alhambros rūmai Grenadoje (Ispanija), Ankoro šventyklos (Kambodža), actekų mietas Čičen Ica (Meksika), Didžioji kinų siena (Kinija), Tambuktu miestas (Malis), Senasis Petros miestas (Jordanija), Eksternštaino pilis (Vokietija), Sidnėjaus operos teatras (Australija), Romos Koliziejus (Italija), Maču Pikčus (Peru), Maskvos kremliaus Pokrovskio soboras (Rusija), Cheopso piramidė Gizoje (Egiptas), Velykų salos statulos (Čilė), Laisvės statula Niujorke (JAV), Kristaus Gelbėtojo statula Rio de Žaneire (Brazilija), Stounhendžo šventykla (Didžioji Britanija), Tadž Machalas (Indija), Kiomicu šventykla Kioto miete (Japonija), Šventosios Sofijos šventykla Stambule (Turkija) ir Eifelio bokštas Paryžiuje (Prancūzija). Šiuo metu daugiausia balsų yra surinkęs senasis inkų miestas Maču Pikčus ir Didžioji kinų siena.
Ta proga priminsime ir senovės septynis pasaulio stebuklus. Iš jų iki mūsų dienų išlikusios tik Gizos piramidės. Nors jos jau prarado didžiumą balto kalkakmenio apdailos, aplink stovėjusios šventyklos virto griuvėsiais, išlikusių piramidžių didumas tebestebina lankytojus. Jų statyba laikoma vienu labiausiai stebinančių žygdarbių žmonijos istorijoje. Ir šiandien mokslininkai tebesiginčija dėl senovės statytojų naudotų metodų. Cheopso piramidė yra didžiausia, ji daugiau kaip 4000 metų buvo aukščiausias statinys pasaulyje.
Dar vienas pasaulio stebuklas - kabantieji Babilono sodai. Didingos giraitės ir puošnūs fontanai pakibę ant susipynusių arkų, kalnuoto Irano kraštovaizdžio stebuklai buvo perkelti į niūrią Mesopotamijos lygumą. Kitaip nei kiti senovės stebuklai, jie buvo ne šlovės, bet meilės paminklas - prabangi dovana, pastatyta karaliaus, kad pradžiugintų tėvynės pasiilgusią žmoną. Dėl prieštaringų aprašymų kai kas abejoja, ar tie sodai iš viso egzistavo.
Artemidės šventykla Efese pelnė vietą tarp septynių pasaulio stebuklų dėl nuostabios architektūros ir įspūdingo didumo. Ji buvo viena didžiausių graikų kada nors pastatytų šventyklų ir viena ankstyviausių, sukurta iš marmuro.
Dar vienas stebuklas - Dzeuso statula Olimpijoje - buvo suniokota 462-ųjų metų m. per gaisrą. Tuo laiku krikščionys jau buvo uždraudę visus pagoniškus kultus, o uždarius Olimpijos šventovę, Dzeusas buvo perkeltas į Konstantinopolį (Stambulą). Kadangi nebuvo padaryta Dzeuso kopijų, viskas, ką apie ją žinome, mus pasiekė per aprašymus senovės raštuose ir apytikrius atvaizdus ant monetų.
Halikarnaso mauzoliejus Turkijos pietrytiniame pajūryje buvo pastatytas Maurolo, Karijos valdovo, palaikams saugoti. Didingas statinys buvo 45 metrų aukščio ir 1216 kvadratinių metrų ploto. Nors mauzoliejaus beveik neišliko, daugelis šio statinio detalių žinomos iš istorinių raštų ir archeologinių kasinėjimų.
Vienas iš septynių pasaulio stebuklų, apie kurį galbūt mažiausiai žinoma, yra Rodo kolosas. Nežinoma net tiksli jo buvimo vieta. Iš esmės kolosas buvo padėkos auka Saulės dievui Helijui, Rodo globėjui. Manoma, kad tai buvo jaunuolio figūra su galva, papuošta liepsnos liežuvių aureole, ir palaidais garbanotais plaukais, plaikstomais vėjo. 33 metrų aukščio statula, iškilusi virš miesto pastatų, stebino tiek rodiečius, tiek svetimšalius.
Ir septintasis stebuklas - Aleksandrijos Faro švyturys. Jis buvo sumanytas laivams saugiai nukreipti į Aleksandrijos uostą ir stovėjo ties įplauka. Švyturys buvo apie 135 metrų aukščio, o jo šviesą buvo galima pamatyti apie 35 kilometrus. Statinys visiškai sugriuvo po žemės drebėjimo 1303 metais.
Kiekvienas iš septynių stebuklų reiškė žmogaus sugebėjimų viršūnę tam tikroje technologijos srityje. Egipto piramidės buvo žymiausias statinys ir akmens pavyzdys, kabantieji sodai - tekančio vandens panaudojimo, Rodo kolosas - bronzos liejimo meistriškumo. Jiems sukurti naudoti būdai akivaizdžiai liudija senovės technologijų galimybes.
