Šiek tiek istorijos: buvo žadama, kad per inauguraciją bus dalijama arbata su romu. Niekam ne paslaptis, kad daugeliui tai buvo itin džiugi žinia. Tačiau dabar Šurkus nuvylė - pasakė, kad romas bus tik pavadinime. Apmaudu. Bet neskubėkime iš karto smerkti Šurkaus. Geriau pasvarstykime - apgavo mus Šurkus su visa Inauguracine komisija ar ne?
Imkime pavyzdį. Fabrikas “Pergalė” gamina saldainius “Paukščių pienas”, tačiau ten nėra nei paukščių, nei pieno. Vadinasi, galima manyti, jei sakau, kad bus dalijama arbata su romu, iš tikrųjų tai gali reikšti, kad puodeliuose bus arbata, o romas - pavadinime. Arba atvirkščiai. Arba visai nebus nei romo, nei arbatos. Tik pavadinimas “arbata su romu”. O pilstoma bus gaiva “Raudonoji gėlelė”, kuri iš tikrųjų yra Rolando Pakso ašaros, kurias į trilitrinį stiklainį surinko Dalia Kutraitė-Giedraitienė.
Taigi iš tiesų pasakymas “arbata su romu” gali reikšti bet ką - ir “Paukščių pieną”, ir Borisovo malūnsparnius, ir Šurkaus oro balioną, ir Pakso ašaras.
Ironizuoju? Taip. Tačiau sakykite ką norite, tačiau Rolando Pakso aplinka man panaši į egzegetus. Omenyje turiu ne senovės Graikijos vadovus po miestą, bet teologus, kurie aiškino ir komentavo Bibliją - ši knyga, žinia, sudėtinga, reikalinga paaiškinti neišmanėliams, ką iš tikrųjų reiškia. Štai taip ir Pakso aplinka aiškina, ką reiškia Rolando Pakso žodžiai, pažadai, jo naudojami simboliai.
Jei kalbame apie libdemų partijos erelį - tai jis tampa taikus “lietuviškas” paukštis. Net nė motais, kad šalia padėjus nacių erelį, panašumas akivaizdus. Jei pradedama aiškintis, ką reiškia “tvarka”, tai iš karto sužinai, kad omenyje turima “demokratinė tvarka”. Ir pavyzdžių galima surinkti gausybę.
Nesunku pastebėti, kad tokiomis dviprasmybėmis buvo žaidžiama visą rinkiminę kampaniją, tos dviprasmybės išliko ir po prezidento rinkimų. Išeina, kad Pakso ir jo kalbėjimas - tai virtinė metaforų, sinekdochų ir metonimijų. Jokiu būdu niekuomet negalima jų suprasti pažodžiui, visuomet už jų slypi perkeltinė prasmė - kaip už pasakymo “arbata su romu” slypi tik arbata, pavadinimu “arbata su romu”. Ką ir bepasakysi - tikra poezija. Juk jei Paulius Širvys rašo “Aš - beržas. / Lietuviškas beržas / Su plieno dalgiu / Ant peties”, tai dar nereiškia, kad jis mano, jog lietuviški beržai, užuot tvirtai augę lietuviškoje dirvoje, sliūkinėja pakampiais su dalgiais ir baido praskrendančias varnas. Viską reikia suprasti perkeltine prasme. Kaip ir Rolando Pakso pažadus bei pasisakymus.
Dabar visiškai akivaizdu, kad naujasis prezidentas sugrąžins ir tikėjimą, ir viltį, nes jei jų neturite, tai galima paaiškinti, kad tikėjimas ir viltis reiškia ne tikėjimą ir viltį, o sakykime, lietuviškus beržus ir parūdijusius dalgius.
Taigi svarbiausias dalykas, kurį iš tikrųjų Rolandas Paksas padarė - jis į mūsų politiką įnešė poezijos. Kokios juodosios technologijos - ne jos lėmė rinkimų baigtį, o jo vartojamos metaforos ir iš to kylanti poezija. Taigi niekaip nesuprantu, kodėl taip ant jo pyksta kultūrininkai ir ypač poetai. Juk tikriausiai per visus nepriklausomybės metus tiek milijonų poezijai nebuvo išleista, kiek jų išleido Rolandas Paksas. Ir turime būti dėkingi, kad mūsų gyvenimas tapo poetiškesnis, estetiškesnis. O ne pykti.
Tačiau kas tinka poezijai, vargu ar tinka viešam susikalbėjimui. Ir iš tiesų didžiausias pavojus slypi lietuvių kalbai, nes dabar sužinome, kad įprastinės reikšmės jau nebegalioja. Visuomet galima pasakytus žodžius paaiškinti taip, kaip norima. Taigi bet kokios reikšmės išskysta. Taigi jei taip bus ir toliau, tai greitai mes galime tarpusavyje nebesusikalbėti, nes “arbata” reikš “dalgius”, o “romas” - besisukančius malūnsparnio sparnus.
Akivaizdu, jog perskaitę šį straipsnį vieni juoksis, kiti bus nepatenkinti: “Ir vėl puola elektą”. Sutinku, kad mano asociacijos yra labai hipertrofuotos. Tačiau to nesunku išmokti, žvelgiant į dabartinį politinį spektaklį. Šis reikšmių išplovimas viešajame kalbėjime yra pavojingas, nes kaip taip kalba ne poetai, o politikai, tai nėra poezija, o demagogija. Tai visiškai atpalaiduoja nuo atsakomybės už savo žodžius, nes visuomet galima paaiškinti, kad turėjai omenyje ne tai, ką visi suprato ir kas iki tol galiojo lietuvių kalboje. Štai kur didžiausias pavojus. O ne mano absurdo link artėjantys palyginimai.
