Esu nuolatinė "Akistatos" prenumeratorė. Nutariau parašyti, kaip nepriklausomoje Lietuvoje "vertinamas" paprastas žmogus, nors tai nieko nepakeis.
Kai buvo atkurta Nepriklausomybė, manėme, kad gyvensime gerai, būsime laisvi, nuo nieko nepriklausysime. O išėjo visai kitaip - esame priklausomi nuo valdžios malonės.
Valdininkai, kurių pilnos kišenės šlamančiųjų, nepaaiškina, kaip žmogui pragyventi, kai gyveni nuošalioje vietoje, toli nuo miesto, kai jau esi pagyvenęs, neturi nei darbo, negauni nei pašalpų, nei pensijos, o dar ir žemė po pat langais atimama. Toliau nuo namų nieko negalima pasisodinti, nes reikės dalintis su kitais arba visai nerasi, o pririšęs kur toliau ganytis mažą veršelį gali jo ir nerasti - šiais laikais tiek daug vagių. Rublinių indėlių taip pat nėra vilties atgauti. Nors jei ir atgautum, kiek galėjai nupirkti už rublį, o kiek dabar - už litą?
Aš įsitikinau, kad nepriklausomoje Lietuvoje nėra teisybės. Viskam laisvė, kaip nori, taip gyvenk, nori - verskis per galvą, nori - nerkis virvę ant kaklo. Paprastas žmogus nereikalingas.
Tiesiog skaudu ir pikta, kai vieniems galioja vieni įstatymai, o kitiems - jau kiti. Nežinau, kuo mes nusikaltome Lietuvai, nors nuo pat gimimo esame Lietuvos piliečiai, nors visą laiką gyvename kaime, kad mums galioja kitokie įstatymai. Tikriausiai žmogus išskiriamas valdininkų nuožiūra.
Nenuostabu, kad dabar tiek nusikaltėlių, kad net valdininkai gali daryti su žmogumi ką nori. Viskam laisvė, nėra jokio nusikaltimo, jei valdininkas nuskriaudžia žmogų - jis visada lieka teisus.
Tiesiog sulaukėme "saldaus" gyvenimo, kai paprastas žmogus nieko nevertas.
Danutė Jagminienė
