Prieš trejus metus Daiva ir Kęstutis Jackūnai pardavė namą Panevėžyje ir Skverbių kaime (Kupiškio raj.) nusipirko sodybą. Per trumpą laiką didelio triūso ir išradingumo dėka vienkiemis tapo nepaprastai jaukia ir visiems prieinama poilsio vieta. Kadangi ponia Daiva nuolat užsiėmusi, su "Akistatos" žurnaliste Ramute Pečeliūniene maloniai sutiko pabendrauti sodybos šeimininkas Kęstutis.
- Šaltos ir lietingos mūsų vasaros gerokai apkartina atostogų malonumus, todėl pastaruoju metu lietuvaičiai vis dažniau keliauja į šiltuosius kraštus. Ten žymiai daugiau ne tik saulės, bet ir egzotikos, o neretai ir kainos ne taip "kandžiojasi" nei Lietuvoje. O jūsų sodyba ar nebūna tuščia?
- Pilna ji kol kas ir negali būti, nes vyksta kūrimosi procesas. Be to, labai trūksta informacijos, o reklama brangiai kainuoja. Į šią sodybą įdėtos didžiulės lėšos ir jų vis dar reikia. Tačiau vasarą tuščių kambarių nebūna. Lietuviai labiau mėgsta savaitgalius, nes ilgai trunkanti tyla bei ramybė nusibosta. Vis dėlto manau, kad šis verslas perspektyvus.
- Kuo - minkšta lova, netikėtomis pramogomis ar ypatingu kepsniu - bandote prisivilioti poilsiautojus?
- Sodyboje eksponuojame senus rakandus (ekspoziciją pradėjome kaupti tik įsikūrę). Žmonėms labai įdomu pamatyti, kokius daiktus buityje naudojo jų tėvai, seneliai, protėviai. Lovos minkštos. Gurmanams siūlome ir savo firminį patiekalą - skrylių su bulvių koše ir spirgučiais (jį ruošia žmona). Jei būna specialių pageidavimų, juos mielai vykdome, nes poilsiautojų prašymas - mums įstatymas.
- Ar turistai nenuskriaudžia šeimininkų?
- To dar nebuvo. Čia atvykę žmonės sau leidžia daug ką (kartais padaugina alkoholio, o kas būna po to - galite įsivaizduoti), tačiau tokiais "karštais momentais" stengiamės prie jų nelįsti. Bet kartais pasitaiko ir visai kitokių dalykų. Štai pernai pas mus ilsėjosi suomis. Trečią dieną kaimo ramybė jam taip nusibodo, jog jis paprašė nuvežti į kokį nors naktinį barą. Į Panevėžį važiuoti pabijojome, o arčiau nieko įdomaus nebuvo. Žmona pasiūlė duoti jam kokį nors darbelį, pavyzdžiui - sukapoti malkas. Man pasirodė nepatogu žmogų kinkyti į darbą, bet vis dėlto pasiūliau į rankas paimti žoliapjovę. Suomis prakaitavo keletą valandų. Matyt, šis darbas jau buvo toks sunkus, jog išvažiuodamas pažadėjo atsiųsti tobulesnę žoliapjovę. Ir ką jūs manote - po kelių mėnesių gavome dovaną...
- Atrodo, jog kitam panašiam turistui galėtumėte pasiūlyti supjauti rąstus...
- Bet kad benzinpjūklį jau turime...
- Dėkoju už pokalbį ir linkiu kuo daugiau tokių poilsiautojų, kaip tas suomis.
