Remigijus RAINYS, Irena ZUBRICKIENĖ
Praėjusiame "AK" 94-ajame numeryje publikacijoje "Tragedijos mįsles narplioja prokuratūra", buvo rašoma apie tragediją Vilkaviškio rajono Vaišvilų kaime, kur sudegė gyvenamasis namas. Gaisravietėje buvo rasti namo šeimininko Vito Grimalausko (38 m.) ir jo sugyventinės Jolantos Petravičienės (32 m.) lavonai, tačiau nerasta jokių taip pat čia turėjusios nakvoti Žydrūnės Petravičiūtės (14 m.) pėdsakų.
Pėdsakų paslėpti nepavyko
Netrukus paaiškėjo, kad V. Grimalauskas ir J. Petravičienė buvo nužudyti, o Žydrūnė greičiausiai pagrobta ir išvežta į Kauną. Namas buvo padegtas bandant nuslėpti nusikaltimo pėdsakus. Apie tai teisėsaugininkams pranešė du jauni Kybartų gyventojai, pasyviai dalyvavę tos kraupios nakties įvykiuose. Vaikinams buvo grasinama mirtimi, jei nelaikysią liežuvio už dantų, todėl nenuostabu, kad jų pavardės laikomos paslaptyje.
Gavę netikėtos informacijos, pareigūnai Virbalyje, motinos namuose, sulaikė Mindaugą Ovčinikovą (22 m.), pravarde Štaras, su žmona į autobusų stotį skubėjusį kybartiškį Robertą Kereišą (20 m.) bei pas pastarojo motiną Kybartuose kambarį nuomojusį Armandą Bakanauską (20 m.). Visi trys vaikinai už įvairius nusikaltimus po kartą jau teisti, tačiau realaus įkalinimo išvengė. R. Kereiša su A. Bakanausku minimi ir vienoje su išžaginimu susijusioje baudžiamojoje byloje, kurią tiria Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra, tačiau ta byla visiškai nesusijusi su pastaraisiais įvykiais. Trijulė patvirtino, kad pagrindinis įtariamasis žmogžudystės organizavimu ir įvykdymu, virbališkis Robertas Raulynas (21 m.), Pajevonių vidurinės mokyklos aštuntokę Žydrūnę Petravičiūtę greičiausiai išsivežė šį Kauną. Pareigūnams pavyko nustatyti, kad Raulu vadinamas įtariamasis iš šio miesto skambino motinai. Jaunuolio buveinė buvo nustatyta pasirausus jo praeityje.
Tyrimas atvedė į vieno Ašigalio gatvės namo ketvirtajame aukšte esantį butą, kuriame R. Raulynas glaudėsi dar prieš antrąjį teistumą, kai po didelio gaisro tėvų namuose į Kauną atvyko ieškoti darbo. Tuomet kartą jau teistą už chuliganizmą, tačiau lygtiniu nuosprendžiu atsipirkusį šešiolikametį priglaudė sovietmečiu vienoje Pravieniškių pataisos darbų kolonijoje auklėtoju dirbęs praporščikas Vytas Baubonis. Kol įnamio likimu susirūpinęs šeimininkas ieškojo šiam darbo, vos pilnametystės sulaukęs Raulas įsivėlė į apiplėšimą bei kelias vagystes ir buvo nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme.
"Žentelis"
Robertas buvo amnestuotas iškalėjęs vos pusę jam skirtos bausmės. Tik šiemet rudeniop sugrįžęs vyrukas, pasak motinos, atidavė jai visą kolonijoje gautą pašalpą, pradėjo intensyviai ieškotis nuolatinio darbo, o neradęs uždarbiavo pas ūkininkus ir kiekvieną uždirbtą litą atiduodavo motinai. Stasė Raulynienė teigė, kad išgėręs Robertas į namus grįždavo labai retai. Vilties, kad jaunėlio gyvenimas susiklostys sėkmingai, anot motinos, teikė sūnaus pažintis ir draugystė su Žydrūne Petravičiūte. Nors S. Raulynienė manė, kad Žydrūnė Robertui per jauna, šis motiną tikindavo, jog šiais laikais mažai gerų merginų, o Žydrė labai rimta, todėl būtinai ją vesiąs. Stasė kaip įmanydama vaikė sūnaus aplankyti kone kas vakarą atvažiuojančius draugus, neleisdavo jiems nė į butą užeiti, o štai Žydrūnei namų durys buvo visuomet atviros.
Anot Stasės Raulynienės, Žydrės mama labai skatino dukros draugystę su Robertu, net vadindavo jį "ženteliu". Tai labai nepatiko jos sugyventiniui Vitui Grimalauskui, kuris kone liguistai saugojo podukrą. Nesutarimai ypač sustiprėjo, kai Vitas apkaltino Raulą podukros išžaginimu, o šis V. Grimalauską sumušė ir išdaužė kelis trobos langus.
Kerštas
Vaišvilų kaime į V. Grimalausko kiemą "audine" atvažiavusių vyrukų ilgai niekas neįsileido, tačiau po ilgo beldimo duris pagaliau atidarė Jolanta Petravičienė. Kai kurių tos nakties veikėjų parodymais, į vidų suvirto keturiese, kurių vienas liko virtuvėje saugoti Žydrūnės, o kiti paskui šeimininkę sugarmėjo į galinį kambarį, kur jau miegojo Vitas Grimalauskas. Per parodymų patikrinimą vietoje Robertas Kereiša sakė, kad sugyventinius peiliais badė Raulas ir Štaras - dūrė ne mažiau kaip dešimt kartų. Saviškių šauksmus girdėjo ir virtuvėje saugoma Žydrūnė, tačiau jos į kambarius neleido. Kai namų šeimininkai neberodė jokių gyvybės ženklų, anot liudininko, Raulas iš automobilio bagažinės pasiėmė kanistrą benzino ir viduje apšlakstė visus namo kampelius. R. Kereišai buvo liepta iš kiemo išvažiuoti, o kai į mašiną įlipo šoko ištikta Žydrūnė ir Raulas, pro galinį namo langą plykstelėjo ugnis. Virbalyje visi išsiskirstė. M. Ovčinikovas-Štaras nuėjo į namus miegoti, R. Kereiša nuvežė A. Bakanauską į Kybartus ir, palikęs automobilį prie motinos namų, sugrįžo į Virbalį pas žmoną. Vyrukas prasitarė septintą mėnesį nėščiai savo sutuoktinei matęs, kaip buvo žudomi du žmonės, tačiau į detales nesileido baimindamasis dėl žmonos sveikatos būklės, be to, bijojo, kad prasitarus neatkeršytų Raulas ar jo draugai. Sutuoktiniai ir visą kitą dieną negalėjo apsispręsti, kaip pasielgti, kol juos, nusprendusius vykti į Kybartus, pakeliui į autobusų stotį sustabdė policijos pareigūnai.
Robertas Raulynas trumpam užbėgo namo, o po to su Žydrūne nuvažiavo į Kybartus, kur iš turguje prekiaujančio brolio pasiskolino dešimt litų kelionei į Kauną. Pasak Raulo brolio, Žydrūnė visą laiką buvo įsikibusi Robertui į parankę ir šypsojosi.
Areštas
Butą Kaune, Ašigalio gatvės ketvirtame aukšte, policijos pareigūnai šturmavo po to, kai R. Raulynas atsisakė atidaryti duris.
"Aro" vyrų neprireikė, nes šturmo dalyviai jau žinojo, kad viduje tik įtariamasis ir nepilnametė. Kai pareigūnai įsiveržė į vidų, Raulas ketino šokti iš ketvirtojo aukšto pro langą, tačiau laiku buvo sulaikytas. Tuo metu Žydrūnė virtuvėje sprendė kryžiažodžius. Ant stalo stovėjo du kryželiai, degė žvakė. Galbūt taip mergina norėjo pagerbti motinos ir patėvio atminimą. Išsiveždami R. Raulyną ir Ž. Petravičiūtę į Vilkaviškį, policijos pareigūnai pasiėmė ir bute surastus du policininkų švarkus, kurių vienas buvo su inspektoriaus antsiuvais, bei milicininko švarką su leitenanto antpečiais. Žydrūnė Petravičiūtė, laikoma šio nusikaltimo auka, perduota motinos giminėms, tačiau ar bus keliama baudžiamoji byla dėl jos pagrobimo, paaiškės tik po detalaus tyrimo.
Teismas leido suimti R. Raulyną, M. Ovčinikovą, R. Kereišą ir A. Bakanauską dešimčiai dienų.
Kur nublokš likimas?
Po to, kai keturiolikmetė Žydrūnė Petravičiūtė neteko motinos Jolantos Petravičienės, patėvio ir turėtų namų, iškilo jos tolesnio likimo problema. Kas ir kur nepilnametę priglaus? Bene artimiausi žmonės mergaitei liko netolimame Šūklių kaime gyvenantys Saulius Petravičius (31 m.), buvęs Jolantos sutuoktinis, po santuokos įsidukrinęs jos mergautinę atžalą Žydrūnę, Sauliaus motina Aldona Petravičienė (61 m.) ir tikra Žydrūnės sesuo Odeta (12 m.). Visi jie gyvena kartu, nes po skyrybų Jolanta ir Saulius dukteris pasidalino. Pastaruoju metu Jolanta neaplankydavo buvusios anytos ir jaunėlės dukters, tad nebuvo artimos ir abidvi sesutės. Tačiau į Jolantos ir jos sugyventinio laidotuves Saulius Petravičius su motina ir Odeta nuvyko. Ypač viena kitai reikalingos pasijuto abi sesutės. Aldona Petravičienė tik apgailestavo, kad gyventi po vienu stogu mergaitės negalės, nes vien Odetos priežiūra jai, ligotai močiutei - ir taip nelengvas rūpestis. Saulius Petravičius, kaip tvirtino Odetos mokytojai, stiklelio mėgėjas, mažametei dukteriai skiriantis per mažai dėmesio. Bene aštuonerius metus atskirai nuo įtėvio Sauliaus gyvenusi Žydrūnė jam svetima, anot paties, turinti tik tą pačią pavardę.
Tad tėvų staigios netekties skausmo žaizdas keturiolikmetei Žydrūnei Petravičiūtei teks gydytis Marijampolės apskrities vaikų globos namuose, į kuriuos ji pateko keletą parų po laidotuvių praleidusi tetos Astos Draugelienės, motinos sesers, šeimoje Marijampolėje.
Per keliolika bendravimo su mūsų korespondente minučių Žydrūnė, baugščiai įsitaisiusi ant koridoriuje esančios batų dėžės ir tik akies krašteliu retkarčiais pažvelgdavusi į pašnekovę, nepasijudino iš vietos ir teištarė vos porą sakinių. Apie tragediją išgyvenančios dukterėčios būseną, patikinusi, kad mergaitei "tokia patirtis ir našta ne pagal pečius", daugiau kalbėjo jos teta. Mandagiai, bet šykščiai bendravusi moteris įsitikinusi, kad "žiniasklaida savo darbą jau padarė", tad dabar derėtų "bent jau iki teismo negilinti mergaitės skausmo".
Asta Draugelienė tikino ir pati Žydrūnės neklausinėjusi įvykio detalių, kurias turėtų išsiaiškinti teisėsaugininkai. Moteriai svarbiausia, kad paauglė kuo greičiau primirštų kraupaus nusikaltimo vaizdus ir nuotaikas. Pirmąsias naktis po laidotuvių Žydrūnė miegojo gana ramiai, sakė nesapnavusi jokių košmarų. Tetos bute ji nesijautė kaip namuose, nes artimos giminaitės iki tragedijos bendraudavo nedažnai. Astos Draugelienės teigimu, ji pati ir dabar jau nužudytoji sesuo Jolanta Petravičienė, taip pat anksti likusios be motinos, kurią pakirto liga, netrukus pasuko skirtingais keliais - tvarkingą šeimą sukūrusi Asta pastaruoju metu vis labiau kritiškai vertino lengvabūdišką Jolantos požiūrį į gyvenimą, pomėgius. Todėl seserys bendraudavusios retai. Užtat dabar, Žydrūnei likus be motinos ir patėvio, be turėtų namų, dukterėčiai ir tetai reikės artimiau susipažinti, pratintis vienai prie kitos.
- Šiuo metu neturime sąlygų Žydrūnę priglausti savo šeimoje ir tapti jos globėjais, tačiau jos, įkurdintos vaikų namuose, tikrai neapleisiu, - žadėjo pradinukę dukterį su vyru auginanti Asta Draugelienė. - Paėmusi mergaitę globoti privalėčiau užtikrinti jai ateitį. Nenoriu ir negaliu būti globėja vien dėl pinigų, kuriuos našlaičiams skiria valstybė. Kol kas Žydrūnė pagyvens vaikų namuose, mes matysimės, o tolesnis jos kelias priklausys nuo pačios norų ir pastangų.
Tariama draugystė
Rūpėjo sužinoti, kiek tiesos sklandančiose kalbose, kad po dvigubos žmogžudystės, bandytos paslėpti gaisru, Žydrūnę vieno kauniečio bute laikęs virbališkis Robertas Raulynas, vienas iš šio nusikaltimo pagrindinių įtariamųjų, yra paauglės gelbėtojas. Esą jei ne jis, šiandien ir Žydrūnė, kraupaus nusikaltimo liudininkė, būtų nužudyta. Pastebimai suklususi Žydrūnė pradėjo energingai linksėti galva, patvirtindama šią versiją. Beje, apie tai Žydrūnė per motinos laidotuves buvo užsiminusi ir atskirai gyvenančiai savo sesutei Odetai, penktokei. Mergaitės tetai tai buvo gana netikėta ir nauja. Į klausimą, ar jiedu su Robertu simpatizavo vienas kitam, galbūt draugavo, Žydrūnė neatsakė - liko sėdėti nuleista galva.
Apie tariamą Roberto ir Žydrūnės draugystę sakė nieko nežinojusios ir Pajevonio vidurinėje mokykloje besimokančios dvi artimiausios jos draugės iš dabar jau buvusios Žydrūnės klasės, iki tol, jų teigimu, tarpusavyje atvirai aptardavusios bene visus savo džiaugsmus ir rūpesčius.
- Atvirkščiai - ji buvo sakiusi, kad Robertas ją nuskriaudė ir toliau užkabinėja, - stebėjosi jos. - Žydrūnė net minėjo, kad pamačiusi Robertą net drebėti iš baimės pradeda. Jeigu jiedu būtų draugavę, mes būtume žinoję. Be to, simpatizuojantis vaikinas, manome, negąsdintų savo draugės šeimos daužydamas langus.
Roberto ir Žydrūnės artimos draugystės versija - naujiena ir nelengvu paauglės gyvenimu nuolat besidomėjusiai jos klasės auklėtojai Romualdai Dausinienei. Jos ir kolegų nuomone, jauni vaikinai žiauriais nusikaltėliais tapo pirmiau tapę protą atimančio alkoholio aukomis. Pirmosiomis įkarščio minutėmis jie turbūt planavo nužudyti ir liudininke tapusią mergaitę, tačiau vėliau šio žingsnio nežengė tik dėl to, kad atsitokėję pasigailėjo savęs nesėkmės atveju - esą nepilnamečių skriaudikai kolonijose žeminami ir taip pat skriaudžiami.
Prieštaravimai
Įvykį tiriantys Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorai neslepia, kad Žydrūnės parodymuose yra prieštaravimų, kuriuos tikimasi pašalinti vėliau, tyrimui įsibėgėjus ir atlikus įtariamųjų akistatas su nukentėjusiąja, gavus oficialias ekspertizės išvadas. Sunkiai paaiškinamas ir gana ramus mergaitės elgesys Kaune, bendraujant su ją pagrobusiu Robertu. Teisėsaugininkai linkę "nurašyti" tai itin jaunam Žydrūnės amžiui - esą vaiko mąstymas dažnai padiktuoja suaugusiesiems nesuvokiamą elgesį. Gerai Žydrūnę pažįstančios klasės auklėtojos, po įvykio bendravusios su ja laidotuvėse, manymu, tragedija per vieną dieną keturiolikmetę subrandino ir pakeitė - iki tol buvusi gana aktyvi ir smalsi mergaitė, turėdavusi savo nuomonę, dabar yra tyli, sutrikusi, užsisklendusi, susigūžusi, netikra dėl savo ateities, priversta pratintis prie jai svetimos aplinkos, suktis iki tol nepažinotų žmonių rate.
- Dabar Žydrūnei nelengva - ji kaip pagautas paukštis. Galbūt ji dar svarsto, kaip ir kodėl viskas atsitiko, kas dėl to kalčiausias, kuo čia viskas baigsis. Ką ji jaučia, tik jai vienai ir suprasti. Manau, kad mergaitei būtina psichologo pagalba, net jei dabar ji ir nesapnuoja košmarų. Tik specialistas galėtų padėti jai "susitvarkyti" jos situacijoje, palengvinti tragišką jos dalią, - įsitikinusi mokytoja R. Dausinienė, planuojanti netrukus aplankyti buvusią auklėtinę, kuriai šiuo metu mokykloje kaupiama materialinė parama.
