Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Niekada nebūčiau pagalvojusi, jog beveik metus reikės eiti kryžiaus kelius, ieškant per avariją patirtos žalos atlyginimo, - stebėjosi ir piktinosi Molėtų rajone, Piešiškiuose, gyvenanti Alma Gineitytė (23 m.). - Dar geriau - po eismo įvykio buvau pripažinta nukentėjusiąja, o laikui bėgant tapau avarijos kaltininke! Todėl ir mano patirtos žalos dydis buvo gerokai sumažintas!
Darbui sutrukdė eismo nelaimė
Alma Gineitytė pernai išsiruošė į Švediją. Čia vasaros metu planavo padirbėti. Į užsienį nuosavu automobiliu "Audi 100" išvykusi mergina sėkmingai darbavosi, kol vieną gražią dieną atsitiko bėda. Rugpjūčio 12-osios vidurdienį kelio Orebro -Katrineholmas 20-ajame kilometre Almos vairuojamas "Audi 100" pateko į avariją: iš pagrindinio į šalutinį kelią (kairėn) pradėjusią sukti "audinę" užkliudė tuo laiku lenkimo manevrą atlikinėjęs "Mersedes-Benz 200", kurį vairavo čekas Švedijos pilietis Edikas Dzidarevičius.
Nors, Almos teigimu, jos mašina po stipraus smūgio buvo suniokota nepataisomai, vairuotoja per laimingą atsitiktinumą nenukentėjo. Atvykę pareigūnai viską išsiaiškino ir padarė pirmines išvadas, jog avarijos kaltininkas - mersedeso vairuotojas. Taigi nukentėjusiajai Almai Gineitytei teliko sulaukti atlygio už padarytą žalą. Šios žalos dydį turėjo paskaičiuoti ir sumokėti Švedijos draudimo kompanija "Folksam" (šioje kompanijoje savo automobilį buvo apdraudęs eismo įvykio kaltininkas E. Dzidarevičius).
Šeimininkas, pas kurį Alma Gineitytė tuo metu buvo apsistojusi, patarė merginai vykti į Lietuvą. Girdi, taip bus geriau. Be to, Almai esą ir policijoje buvo pasakyta, jog visi su patirtos žalos apskaičiavimu ir išmokėjimu susiję dokumentai bus persiųsti į Lietuvą. Tad Alma maždaug po mėnesio išvažiavo namo.
Iš nukentėjusiosios tapo... kaltininke
Nieko nelaukusi A. Gineitytė nuvyko į AB "Lietuvos draudimas", mat ši draudimo bendrovė Almos automobiliui "Audi 100" buvo išdavusi žaliąją kortą - tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą (polisą). Čia Almai buvo pasakyta, jog AB "Lietuvos draudimas" su patirtos žalos išmokėjimu neturi nieko bendra (mat pagal šią sutartį draudimo išmoka negali būti mokama už paties draudėjo, tai yra Almos Gineitytės, turto sugadinimą), ir pasiūlyta kreiptis į Draudikų biurą. Biuro atstovai Almą Gineitytę esą nukreipė dar kitur - į draudimo bendrovę "Ergo Lietuva" (mat ši bendrovė Lietuvoje atstovauja Švedijos draudimo bendrovei "Folksam").
Siuntinėjama "nuo einošiaus pas keipošių", Alma Gineitytė sakė susidūrusi su "iš vietos nepajudinama biurokratine mašina". Almai susidarė įspūdis, jog buvo tyčia teikiama nekonkreti informacija, bandoma suklaidinti, supainioti, matyt, tikintis, jog ieškovės kantrybė trūks ir išvis jokios žalos nereikės padengti. Tačiau jei Alma vienu metu jau ir buvo benuleidžianti rankas, merginos tėvai, ūkininkai Aldona Danutė ir Vitas Gineičiai, pasiryžo dukters patirtus nuostolius žūtbūt išieškoti.
Apie visus nesklandumus, su kuriais teko susidurti žalos padengimo nesėkmingai ieškančiai A. Gineitytei, buvo raštu informuota draudimo bendrovių veiklos priežiūrą vykdanti LR draudimo priežiūros komisija. Tačiau, Vito Gineičio žodžiais, iš komisijos buvo sulaukta ne konkrečios, realios pagalbos, o tik formalaus atsakymo, kokie veiksmai šioje byloje jau atlikti. Negana to, esą paaiškėjo, kad Švedijos pareigūnai, baigę eismo įvykio tyrimą, pakeitė pirmines išvadas ir nustatė, jog tąkart į avariją patekusių automobilių vairuotojų kaltė - abipusė. Ir kad A. Gineitytės kaltės dydis - dukart didesnis nei mersedeso vairuotojo! Vadinasi, lietuvaitei turi būti išmokėtas tik trečdalis patirtos žalos, o Švedijos piliečiui (šią sumą privalo padengti AB "Lietuvos draudimas") - du trečdaliai jo per avariją patirtos žalos. Švedijos draudimo kompanija "Folksam" kolegoms į Lietuvą esą perdavė apskaičiavimus, kuriuose buvo nurodyta, jog A. Gineitytei išmokėtina patirtos žalos dalis yra 1 295,38 lito.
Tokia suma A. Gineitytės, aišku, netenkino. Merginos įsitikinimu, nepataisomai suknežinto automobilio vertė (iki avarijos) turėjo būti didesnė, nei paskaičiuotoji Švedijoje, ir, antra, privalėjo būti atlyginta visa padaryta žala, o ne tik trečioji jos dalis (nes Alma ir toliau manė, kad ji - nukentėjusioji). A. Gineitytė ir jos tėvai sakė ne kartą ir ne du vykę į Vilnių pasiaiškinti, ar iš Švedijos pateikti papildomi dokumentai, kuriuose neva pranešama, jog didesnė kaltės dalis tenka vairuotojai Almai Gineitytei bei apskaičiuota "Audi 100" automobilio vertė ir žalos atlyginimo dydis nėra suklastoti, tačiau nieko konkretaus nesužinojo.
- Dokumentų originalų mums niekas nerodė, jų vertimų į lietuvių kalbą nepateikė, - piktinosi Vitas Gineitis. - O kai pasiteiravome, kodėl vienose mums atsiųstose dokumentų kopijose nurodyta viena mersedesą vairavusio asmens pavardė, o kitose - jau kita, draudimo bendrovės atstovas viešai išsityčiojo pareikšdamas, neva Švedijos pilietis greičiausiai persikrikštijo...
Kur esą matyta - nuo avarijos praėjo jau devyni mėnesiai, o dar neatlyginta žala! Be to, Alma seniai susiruošusi vykti į užsienį dirbti, tačiau negali išvažiuoti, kol nesusitvarkys šių reikalų. O kiek papildomų nuostolių patirta - daugkartinės kelionės nuosavu transportu į Vilnių ir atgal, advokato konsultacijos, registruotų laiškų siuntimas! Šių išlaidų suma, Gineičių teigimu, jau pasiekė du tūkstančius litų!
Kaltės neįžvelgia
"Ergo Lietuva" rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys atmetė visus Almos Gineitytės bei jos artimųjų mestus kaltinimus ir įtarimus. Girdi, Švedijos draudimo kompanija "Folksam" išsiaiškino, kad tąsyk avariją patyrusių vairuotojų (Švedijos piliečio ir lietuvės) kaltė yra abipusė, bei tai, jog Almos Gineitytės kaltė - dukart didesnė. Šiomis išvadomis remdamasi, minėta užsienio kompanija esą nustatė A. Gineitytės automobilio vertę ir apskaičiavo išmokėtinos sumos (žalos atlyginimo) dydį (trečdalį nustatytos automobilio vertės). Lietuvos draudimo kompanija, kaip užsienio draudimo kompanijos korespondentė, esą "šiomis dienomis" pervedė A. Gineitytei nurodytą pinigų sumą ir tuo jos misija pasibaigė.
O kodėl A. Gineitytei, kaip ji teigianti, nebuvo pateikti dokumentų originalai, nutylima kita ją dominusi informacija?
I. Šerys sakė esąs informuotas, jog A. Gineitytė kartą jau buvo atvykusi susipažinti su eksperto turima medžiaga. Žinoma, galima esą atvykti ir dar kartą. Tiesa, pageidautina, kad draudimo bendrovėje interesantė pasirodytų su advokatu ar teisininku. Nejaugi tai privaloma? Ne. Tiesiog draudimo kompanijos atstovai nelabai nori bendrauti su "kvalifikacijos stokojančiais" bei "emocijas sunkiai tramdančiais" asmenimis. Užsiminus, jog žalos atlyginimo ilgai ieškanti mergina ir taip turėjo daug nuostolių, o jai dar siūloma samdytis advokatą, Rinkodaros skyriaus vadovas galiausiai sutiko pats A. Gineitytę priimti ir viską nuosekliai paaiškinti, pateikti visą norimą medžiagą.
Beje, anot I. Šerio, nieko nuostabaus, kad Švedijos policijos pareigūnų išvados, baigus eismo nelaimės tyrimą, pasikeitė A. Gineitytės nenaudai. Mat tam ir atliekamas tyrimas, kad viskas būtų iki galo išsiaiškinta, nustatyta. Kaip esą galiausiai paaiškėjo, "Audi 100" vairavusi Alma Gineitytė gan ilgai (maždaug 200 metrų) važiavo su įjungtu kairiuoju posūkio žibintu, tad iš paskos riedėjęs mersedeso vairuotojas suprato, kad posūkis tiesiog pamirštas išjungti, ir pradėjo lenkimo manevrą. Pagal Švedijos įstatymus, didesnė kaltės dalis tokioje situacijoje tenka pirmojo automobilio vairuotojui.
Na, o jei esą Alma Gineitytė jaučiasi nuskriausta, jei mano, kad ji dėl avarijos kalta pripažinta neteisingai (tai yra kad tirdami eismo įvykį Švedijos pareigūnai pasielgė nesąžiningai), o paskaičiuotas žalos dydis - per mažas, tiek pareigūnų veiksmus, tiek ir Švedijos draudimo kompanijos sprendimą esą galima apskųsti teismui (žinoma, Švedijoje).
Kita vertus, draudimo kompanijos atstovas stebėjosi, kodėl dar visą mėnesį po avarijos Švedijoje praleidusi A. Gineitytė žalos atlyginimo nesusitvarkė vietoje - viskas esą būtų buvę padaryta nepalyginti greičiau. Mat daug laiko atima dokumentų siuntinėjimas iš vienos šalies į kitą (dažnai prireikia papildomos informacijos), žodžiu, visos reikalingos medžiagos patirtai žalai nustatyti ir išmokėti surinkimas.
Na, o konkrečiu Almos Gineitytės atveju pinigų pervedimas į sąskaitą esą taip ilgai užtruko ir dėl to, jog nesutikdama su, jos nuomone, per mažu žalos paskaičiavimu, A. Gineitytė draudimo bendrovės atstovui sąmoningai nepateikė pinigų pervedimo procedūrai reikalingų duomenų.
Kaip bebūtų, žinant, kokius kryžiaus kelius Almai Gineitytei teko nueiti, belieka ją tik užjausti, o kitiems keliautojams palinkėti būti ypač budriems, užsienio šalių keliuose stengtis išvengti bet kokių incidentų.
