Įvykis žinomas nuo pradžios, nes jį aprašiau ir tada, kai nukentėjusios nepilnametės motina su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą, ir kai baudžiamoji byla buvo išnagrinėta paskutinėje instancijoje - Aukščiausiajame teisme.
Po įvyko ilgai kalbėjausi su nukentėjusia mergaite ir jos motina. Iš šio pokalbio susidariau tvirtą nuomonę, jog nepilnametei mergaitei teko išgyventi baisų košmarą. Tada ji, po patirtos psichologinės, seksualinės ir fizinės prievartos praėjus kelioms dienoms, dar drebėjo, verkė, labai jaudinosi, man ir motinai girdint, šaukė nenorinti gyventi, tvirtino nusinuodysianti. Dėl sunkios dukters psichinės būklės ir prasidėjusių grasinimų, kuriuos organizavo suimtų asmenų pažįstami, nukentėjusios mergaitės motina du kartus iš baimės pakeitė gyvenamąją vietą. Taigi šeima prarado ramybę, iki šiol jaučiasi nesaugi, bijo, kad nebūtų susidorota ir su nukentėjusiąja, ir su kitais šeimos nariais. Po teismo aš vėl apsilankiaus pas nukentėjusią mergaitę ir jos motiną. Padėtis nepasikeitusi. Mergina - psichiatro įskaitoje, diagnozė - gili depresija, psichikos sutrikimas, įtakotas anksčiau patirtos fizinės ir seksualinės prievartos. Mergaitė per tą laiką ne kartą bandė žudytis. Ji - labai jautri, nervinga, užsidariusi, neturi draugų, su niekuo nebendrauja. Verkdama motina pasakė, kad tie išgamos sugadino gyvenimą ir dukrai, ir visai šeimai.
Puikiai atsimenu, ką po įvykio nukentėjusioji man papasakojo, nes ir mane, kaip moterį, tai be galo sukrėtė. Viskas užfiskuota ir baudžiamosios bylos medžiagoje. Faktas, kad ieškovas šioje civilinėje byloje Vitalis Gasiūnas buvo toje kompanijoje, kuri šlykščiai išsityčiojo iš nepilnametės mergaitės. Faktas, kurio neneigia ir pats ieškovas, kad jis tą dieną daug gėrė su broliu, po to ir su neseniai iš kalėjimo grįžusiu draugu Daneika. Faktas, kuris taip pat ieškovo pripažįstamas, kad Gasiūnas su kompanionais girtas šlaistėsi po Utenos miestą, prie autobusų stoties gėrė alų, prie ežero gėrė vyną, po to girtavo kavinėje. Išgertuvės buvo pratęstos Galgatavičiaus motinos bute, į kurį buvo prievarta atsitempta ir nepilnametė mergina. Faktas, kurio neneigia ir pats ieškovas, kad jis tame bute viena ranka sugriebė mergaitei už rankos, kita užspaudė burną, tuosyk kitas jo bendras aukai į veną sušvirkštė apsvaiginančio ir psichiką veikiančio skysčio. Ar tai ne nusikalstama veika? Ar negalima tokių Vitalio Gasiūno veiksmų pavadinti nusikaltimu? Tai kas, kad teismas Gasiūną išteisino - juk nuosprendyje nerašoma, kad Gasiūnas nekaltas, o tik konstatuojama, kad jis dėl fizinio ir psichinio atsilikimo galėjo nesuprasti, kas vyksta ir ką pats daro. Tačiau kad Gasiūnas nepadarė jokio nusikalstamo veiksmo - neteigiama. Todėl prašau teismą atmesti ieškovo prašymą teiginius "kitas nusikaltėlis, Vitalis Gasiūnas" bei "Gal šis vyriškis ir nebūtų nusikaltęs" pripažinti neatitinkančiais tikrovės, nes iš tikrųjų jis padarė nusikaltimą, ir bendrąja prasme gali būti įvardintas kaip nusikaltėlis, tačiau dėl fizinės ir psichinės negalios teismo buvo išteisintas.
2.
Prašau gerbiamą teismą atmesti ir kitą ieškovo prašymą - paneigti tikrovės neatitinkantį ir jo garbę bei orumą žeminantį sakinį "Tai buvo visoje Utenoje žinomi chuliganai".
Ieškovas mano, kad taip apibūdindama korespondentė turėjo galvoje ir jį. Minėtas sakinys ištrauktas iš konteksto. Straipsnyje rašoma: "Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo prieš keletą mėnesių iš kalėjimo grįžęs Ramūnas Daneika (25 m.), tris kartus anksčiau teistas Egidijus Galgatavičius (24 m.) ir kol kas dar nebuvęs už grotų Vitalis Gasiūnas (26 m.). Nelaukę Tomo atsakymo, visi jie sušoko į audinę ir pareikalavo pavėžėti iki Smėlio gatvės. Tai buvo visoje Utenoje žinomi chuliganai, todėl Tomas nė nebandė prieštarauti". Toliau rašoma, kad jie paprašė Tomą automobilyje sėdėjusią panelę perleisti, pridurdami: "Taigi duok, duok tą mergiotę, pagailėk mūsų, tiek išsėdėję, mes norim". Būtent šiuos - kalėjime jau sėdėjusius vyrus - aš ir turėjau galvoje, rašydama, kad jie - visoje Utenoje žinomi chuliganai, ir kad būtent jų pabūgo lengvojo automobilio vairuotojas. Beje, juk prieš tai pabrėžiau, kad Vitalis Gasiūnas - nebuvęs už grotų, o kad ir Vitalis Gasiūnas - chuliganas, straipsnyje neparašyta - tai tik ieškovo spėjimas, prasimanymas.
Kita vertus, dar prieš šį įvykį - Vitalis Gasiūnas pats prisipažįsta, ir tai užfiskuota baudžiamosios bylos medžiagoje - jis beveik kasdien susitikinėdavo su netoliese gyvenančiu iš kalėjimo grįžusiu Daneika, vaikščiodavo su juo po miestą,Daneika beveik kasdien ateidavo pas jį į namus, abu gerdavo alkoholinius gėrimus, vartojo narkotikus.
Tad norisi paklausti, ar turi ieškovas moralinę teisę tvirtinti, jog buvo įžeista jo garbė ir orumas ir reikalauti piniginės kompensacijos, jei beveik kasdien tomis dienomis viešose vietoje gerdavo alkoholinius gėrimus, draugavo su itin neigiamai apibūdinamu Ramūnu Daneika ir kitais ne po vieną kartą teistais asmenimis, vaikščiodavo su jais po miestą? Tokioje draugijoje, tarp teistų asmenų, jį ne kartą buvo pastebėję Utenos rajono policijos komisariato bei prokuratūros pareigūnai, ką vėlesnių pokalbių metu ir patvirtino man, rinkusiai medžiagą straipsniui.
Beje, yra lietuvių tautosakoje toks pasakymas: "pasakyk, kas tavo draugas, ir aš pasakysiu, kas esi tu". Tad turbūt ir nereikėtų labai stebėtis, kodėl apie Vitalį Gasiūną pareigūnai turėjo prastą nuomonę.
3.
Iš policijos bei prokuratūros pareigūnų sužinojau ir tai, kad vienas iš straipsnyje aprašytos pasibaisėtinos orgijos dalyvių, Vitalis Gasiūnas - esąs psichiškai nepilnavertis, jog jam diagnozuota silpnaprotystė, lengvas debilumo laipsnis; jog dėl šio sveikatos sutrikimo Gasiūnas antrus metus kartojo pirmos klasės kursą, o vėliau buvo perkeltas į pagalbimę mokyklą, kurioje teįstengė baigti 8 klases; kad dėl to buvo atleistas nuo karinės tarnybos.
Iš įvykį tyrusių prokuratūros pareigūnų sužinojau ir tai, jog abu Vitalio Gasiūno broliai taip pat mokėsi pagalbinėse mokyklose, tai man patvirtino ir pagalbinės mokyklos vadovai.
Todėl ieškovo prašymas, neva straipsnyje parašytas sakinys "Vitalis Gasiūnas turi du brolius, visi jie mokėsi pagalbinėse mokyklose, buvo pripažinti protiškai atsilikę" neatitinka tikrovės - atmestinas, nes tai atitinka tikrovę.
4.
Ieškovas savo pareiškime rašo, jog bet kokių duomenų apie jo sveikatą ir šeimą paskelbimas pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą, nes pats nebuvo davęs sutikimo viešai apie tai rašyti.
Aš, kaip laikraščio korespondentė, dalyvavau įvairuose seminaruose, organizuotuose žurnalistams garbės ir orumo klausimais, ir įsidėmėjau teisėjų išsakytas mintis apie tai, jog jei asmuo yra susijęs su tam tikrais visuomenėje reakciją sukeliančiais veiksniais, pavyzdžiui, nusikaltimu, jo privataus gyvenimo detalių paviešinimas nėra laikomas prasižengimu. Tai pasakyta ir Visuomenės informavimo priemonių įstatyme.
Niekas nepaneigs, kad Vitalis Gasiūnas dalyvavo darant itin sunkų nusikaltimą, kad laikė merginą už rankos, kad buvo užčiaupęs jai burną, ir netgi pats ieškovas yra prisipažinęs, kad gal būtų ją ir išžaginęs, bet tąnakt buvo labai girtas, o tokios būklės esąs lytiškai nepajėgus - todėl aš, kaip korespondentė, manau, privalėjau pasidomėti, kokios priežastys ieškovą galėjo paskatinti taip pasielgti, kokios esančios tokių jo veiksmų šaknys. Kad jis būtent dėl sveikatos sutrikimo galėjo nesusigaudyti, jog jo draugijos auka - nepilnametė mergina, pabrėžiama ir teismo nuosprendyje, tad manau, jog buvo būtina ir straipsnyje akcentuoti, jog Vitalis Gasiūnas esąs ligotas.
Todėl prašau atmesti ir šį ieškovo prašymą.
Dar norėtųsi pridurti štai ką. Nepadarysiu išradimo sakydama, jog, norint apginti savo garbę ir orumą, visų pirma reikia ir garbę, ir orumą turėti. Ieškovo tvirtinimas, neva šio straipsnio pasirodymas suformavo apie jį neigiamą kaimynų, bendradarbių ir pažįstamų nuomonę, ko pasekoje sumažėjo bendravimo galimybės ir dėl to ieškovas besijaučiąs dar labiau izoliuotas nuo visuomenės, neturėtų būti teismo įvertintas kaip rimtas argumentas reikalauti moralinės žalos atlyginimo pinigine išraiška. Visų pirma, su ieškovo kaimynais ne kartą bendravau ir aš, rinkdama medžiagą straipsniui. Iš ieškovo kaimynų apie Vitalį Gasiūną girdėjau itin prastus atsiliepimus, beje, ką gero galima pasakyti apie žmogų, kurį beveik kasdien mato girtą, iki išnaktų besitrainiojantį su vakarykščiais kaliniais, vienais didžiausių miesto chuliganų. Kaimynai jau tada, dar gerokai iki straipsnio pasirodymo, patvirtino vengdavę su Vitaliu Gasiūnu susitikti laiptinėje, nes nežinodavę, kas gali jam šauti į galvą. Mat jiems jau seniai buvo žinoma, kad jis, kaip ir jo broliai, yra mokęsi pagalbinėse mokyklose, kad dėl psichikos sutrikimų nebuvę pašaukti į kariuomenę, ir kad už savo veiksmus gali neatsakyti. Utena - ne Vilnius ar Kaunas, tai palyginti nedidelis miestas, ir žmonės vieni kitus gerai pažįsta, vienas apie kitą daug žino.
Tad dar kartą gerbiamą teismą prašau atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes ir ieškovo prašymą atmesti.
