Šių metų kovo antrąją Vilkaviškio rajono apylinkės teismas už plėšimą griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteisė praeityje jau ne kartą teistus Irmantą Draskinį ir Gediminą Kaškauską. Kaip rašoma teismo nuosprendyje, pernai metų lapkričio dvidešimt šeštosios vidurdienį vyrai įsibrovė į Vilkaviškio rajono Jurkšų II kaimo gyventojos O. Ž. gyvenamąjį namą. G. Kaškauskas sugriebė moterį už krūtinės, pargriovė ir pradėjo smaugti. Po to abu užpuolikai, reikalaudami pinigų, ėmė stumdyti nukentėjusiąją po kambarius, įvarė į virtuvės patalpą ir pusvalandžiui pasišalino. Bet savo kėslų neatsisakė. Priešingai, prie greta sodybos esančios upės užtiko J. Ž. G. Kaškauskas vyriškiui sudavė metaliniu strypu ne mažiau dvidešimties smūgių į galvą, smaugė raiščiu, o I. Draskinis keletą kartų kumščiu trenkė į veidą. Virvele surišę rankas ir kojas, atėmė J. Ž. galimybę priešintis ir kėsinosi pagrobti vyriškio mobilaus ryšio telefoną, tačiau jo nukentėjusiojo kišenėse nerado. Netrukus grįžęs sodybon, duetas vėl atsivedė O. Ž. į gyvenamąjį namą. G. Kaškauskas užstojo duris ir abu pradėjo grasinti susidorosią su moterimi. G. Kaškauskas pagrobė J. Ž. priklausančio turto už 905 litus bei O. Ž. piliečio pasą, socialinio draudimo ir pensininko pažymėjimus. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas I. Draskinį nuteisė laisvės atėmimo šešeriems metams bausme. Ją subendrinus su anksčiau paskirta ir neatlikta bausme, I. Draskinis laisvės neteko šešeriems metams ir trisdešimčiai dienų. Iš jo taip pat nutarta konfiskuoti turto už 150 litų, ką vėliau panaikino Kauno apygardos teismas. G. Kaškauskui paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams ir vienam mėnesiui, o, vėlgi, subendrinus su anksčiau paskirta ir neatlikta bausme - šešeriems metams ir septyniems mėnesiams. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė. Kasaciniuose skunduose Lietuvos Aukščiausiajam Teismui I. Draskinis ir G. Kaškauskas prašė bausmes jiems sušvelninti. I. Draskinis teigė fizinio smurto prieš nieką nenaudojęs, turto pagrobimo fakto neginčijąs, tačiau atsakomybę lengvinančia aplinkybe prašė pripažinti tai, kad jis visiškai prisipažinęs ir gailisi padaręs nusikaltimą. G. Kaškausko žodžiais, jis nusikaltimo iš anksto neplanavęs, prašęs nukentėjusiojo paskolinti pinigų ir, tik pastarajam atsisakius, įvykdęs nusikalstamą veiką. Tai, kad iš anksto nesirengęs plėšti J. Ž., įrodąs faktas, kad jį gerai pažįsta, nebandęs kaip nors maskuotis. Todėl niekaip negalįs sutikti su teismo išvada, jog esąs nepataisoma bei degradavusi asmenybė, kuriai turinti būti skirta maksimali sankcijoje numatyta bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, jog, skirdamas bausmę, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas įvertino nuteistųjų padarytos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, atsižvelgė į tai, kad smurtas naudotas prieš senyvo amžiaus moterį. Nuteistieji praeityje ne kartą teisti už sunkius nusikaltimus, teistumai neišnykę. I. Draskinio ir G. Kaškausko paaiškinimai apie nusikaltimo aplinkybes proceso eigai svarbios reikšmės neturėjo, nes byloje ir be jų parodymų pakako duomenų nustatyti jų asmenybes bei pagrįsti kaltę. Nuteistieji neparodė ir aktyvios atgailos dėl padarytų nusikaltimų, nesistengė atlyginti padarytos žalos, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Todėl teismas pagrįstai nenustatė jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistųjų Irmanto Draskinio bei Gedimino Kaškausko kasacinius skundus atmetė.
ALVIDAS JANCEVIČIUS Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko padėjėjas 8-5 2621006 8 652 25241
