Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Mes net į teismą nevažiavome - taip pavargome per ilgai trukusį tyrimą, taip norėjosi viską kuo greičiau užmiršti, - "Akistatos" žurnalistei pasakė Biržų rajone, Jokūbiškių kaime, gyvenanti Aldona Žemaitienė, kurios šeima pernai rugpjūtį žiauriai nukentėjo nuo naktį užpuolusių kaukėtų plėšikų. - Per televiziją išgirdome, kokias jie gavo bausmes, tačiau nė nepagalvojome apie tai, kad nuosprendį reikėtų apskųsti, prašyti sugriežtinti... Nesvarbu, kiek jie sėdės - mums jau niekas nesugrąžins ramybės, prarastos sveikatos... Turime mažai vilčių ir kada nors atgauti patirtus kelių dešimčių tūkstančių litų dydžio materialinius nuostolius... Ateina vakaras, sutemsta, ir pradeda į galvą smelktis baisios mintys, taip ir klausomės, ar vėl kieme nepasigirs keistas bildesys, banditų šūksniai...
Drauge Aldona Žemaitienė pripažino, jog tos, rodos, visą amžinybę trukusios košmaro nakties nei jai, nei kitiems artimiesiems niekada nepavyks išdilinti iš atminties. O bene baisiausia tai, jog siaubingai išgąsdinti ir sužaloti pasisvečiuoti į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos atvykę Žemaičių dukra, žentas ir du anūkėliai čia tepraleido vieną parą - šokiruoti banditų išpuolio, taip laukti svečiai skubiai išvyko atgal į Londoną ir patvirtino daugiau niekada į Lietuvą nekelsiantys kojos. Pasak Aldonos, beliko vienintelė bendravimo su dukra ir mylimais anūkais priemonė - telefonas. Tačiau esą taip širdį suspaudžia, kai išsiilgę anūkėliai močiutę kviečia ir kviečia atvykti į Londoną, o ši, deja, jau nebe tos sveikatos, kad galėtų ištverti ilgą ir varginančią kelionę...
Suviliojo brangus automobilis
Kaip minėta, pernai vasarą Aldonos ir Juliaus Žemaičių dukra Laimutė į Lietuvą atvažiavo su visa šeima - vyru Džeimsu bei 2 ir 4 metukų sūnumis. Atokiame Biržų rajono kaime užsieniečių šeima pasirodė su iš tolo šviečiančiu prabangiu poros metų senumo visureigiu "Mercedes-Benz 270". Beveik 200 000 litų vertės automobilį Laimos vyras buvo įsigijęs išsimokėtinai ir visai neseniai sumokėjęs paskutinį įnašą bankui. Kas galėjo pagalvoti, kad būtent šis dailus visureigis ir bus nužiūrėtas piktos vietinių plėšikų akies...
Visi buvo jau sumigę, kai kaimo sodybos kieme pasigirdo šunų lojimas. Sunerimęs trobos šeimininkas, Laimutės tėtis Julius Žemaitis, išėjo pasižiūrėti, kas atsitiko. Uošviui iš paskos į lauką išbėgo ir bemat iš lovos pašokęs žentas Džeimsas. Kieme uždegę šviesą vyrai tespėjo pamatyti, jog prie automobilio sukiojasi keli kaukėtieji tipai, ir iškart pajuto smūgius...
Veidus dengiantys mažiausiai trys chuliganai Julių Žemaitį ir Džeimsą Fordą skubiai įgrūdo atgal į trobą ir, grasindami peiliais bei pistoletais, pareikalavo kieme stovinčio mersedeso raktelių ir dokumentų. Išsyk supratęs, ko nekviesti svečiai galėjo atklysti į svetimą kiemą, Džeimsas automobilio raktelius buvo spėjęs išmesti į žolę... Chuliganai niekaip negalėjo patikėti, kad jų sumanymas žlunga - ieškodami raktelių, keliais iššliaužiojo visą didelę sodybą. O užvedimo raktelių taip ir nesuradę, iš to pykčio surengė žiaurią egzekuciją. Niekšai užsienietį daužė kumščiais ir spardė tol, kol šis prarasdavo sąmonę; tada gaivindavo; kai Džeimsas atsigaudavo, banditai smurtavo toliau.
Smurto nepavyko išvengti ir žentą bandžiusiam užstoti Juliui Žemaičiui - niekas nelietė tik iš begalinio išgąsčio žodžio negalėjusių pratarti Juliaus žmonos Aldonos, dukters Laimos ir šios vaikučių. Kadangi, kaip minėta, įsibrovėliai buvo ginkluoti, užpultiesiems nebuvo jokių galimybių rimčiau pasipriešinti. Įsisiautėję banditai - jei nebus atiduoti rakteliai - pagrasino pagrobsiantys mažamečius Džeimso ir Laimos sūnus.
Taip ir nesuradę mersedeso raktelių, plėšikai pagrobė Džeimso Fordo piniginę su keliais šimtais svarų sterlingų, šveicarišką pusantro tūkstančio eurų vertės rankinį laikrodį, automobilio bei visų užsieniečio šeimos narių dokumentus, du mobiliuosius telefonus ir, sėdę į netoliese laukusį baltos spalvos automobilį, išsidangino. Tiesa, palikdami kiemą chuliganai dar subadė mersedeso bei Juliui Žemaičiui priklausančios "Ford Sierros" padangas, suraižė mersedeso stiklą bei dureles ir nutraukė fiksuoto ryšio telefono laidus.
Labiausiai nukentėjusiems Džeimsui ir Juliui Žemaičiui prireikė skubios medikų pagalbos. Užsieniečiui buvo diagnozuotas veido sumušimas (sulaužyta nosis, išmušti trys dantys, išnarintas žandikaulis ir kt.), o Juliui Žemaičiui - sumušta koja. Sužinoję apie įvykdytą brutalų išpuolį Biržų rajono PK kriminalistai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Išdavė mobilusis telefonas ir... obuolio graužtukas
Įtariamieji dėl plėšimo Jokūbiškių kaime buvo nustatyti praėjus daugiau nei dviem mėnesiams. Kruopštus pareigūnų darbas nenuėjo veltui - buvo surastas vienas iš Džeimso pagrobtų mobiliųjų telefonų, ir, kaip sakoma, siūlų kamuolys ėmė vyiotis.
Pasirodo, tasai mobilusis telefonas per apiplėšimą buvo šiek tiek apgadintas, todėl prireikė meistrų pagalbos. Biržietis, anksčiau jau du kartus teistas Mindaugas Sinkevičius (25 m.) telefono aparatą nunešė į vieną Panevėžio mieste veikiančią taisyklą. Tačiau sutvarkytą telefoną atsiėmė jau ne Mindaugas, o šio pažįstamas, Biržų rajone, Gaižiūnuose, gyvenantis Nerijus Molis (20 m.).
Pričiuptas pareigūnų, M. Stankevičius pareiškė, neva mobilųjį telefoną į taisyklą vežęs draugo Nerijaus prašymu. Tuo tarpu Nerijus Molis policijai tvirtino sutvarkytą aparatą iš taisyklos paėmęs Mindaugui paprašius. Abu šie vyrukai prisiekinėjo išpuolio prieš užsieniečių šeimą metu buvę namuose ar kitur, jokiose nusikalstamose veikose nedalyvavę.
Dirbdami toliau pareigūnai išsiaiškino, kad su plėšimu gali būti susiję ir biržiečiai Mantas Vasilius (27 m.) bei Ramūnas Rauckis (21 m.). Visi, išskyrus Nerijų Molį (šiam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė) buvo suimti, tardomi. Be kitų įrodymų, pareigūnus pradžiugino ir gautų ekspertizių išvados. Vienoje iš jų kategoriškai tvirtinama, jog nusikaltimo vietoje rastą apgraužtą obuolį valgė būtent R. Rauckis (ant obuolio buvo likusios šio vyriškio dantų žymės). Odorologinė (kvapų) ekspertizė irgi buvo nenaudinga įtariamiesiems.
Per ikiteisminį tyrimą visi tardomieji buvo nenuoseklūs, dažnai kaitaliojo parodymus, kaltę vertė kitiems arba išvis pradėdavo viską neigti.
Parodymai - ant marškinėlių...
Ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus pasiekė gana originalus daiktinis įrodymas, kaip vienas iš suimtųjų, M. Sinkevičius, bandė pakreipti tyrimo eigą sau naudinga linkme. Pasirodo, šis vyrukas nesėkmingai pabandė iš areštinės į laisvę motinai perduoti trikotažinius marškinėlius, ant kurių vidinės pusės surašė, kaip ir kas tyrėjams, o vėliau ir teisme turėtų kalbėti. Štai kelios ištraukos iš šio laiškelio: "Gintaras tegu nukentėjusiuosius prikalbina kaip nori atsiimti pareiškimą, tegu kalba su tuo kam mašina dingo, nes jis atgavo lygiai toke pače mašiną...", "...Ir ko ten Nerijus nusišneka, tegu atsiima parodymus, nes mane če tampo... ", "Tegu sako, kad telefoną kartu pirkom Biržų turguje iš kažkokio senio, vaikščiojom ir pasiūlė kažkoks senis už 20 litų, tai jis bijodamas kad jo nepasodintų suvertė bėdą ant manęs tegul taip ir rašo, kad nežinodamas kur sutaisyt paprašė manęs kad nuneščiau į taisyklą, tai aš nunešiau į Panevėžį, o jis pasiėmė, nes aš jau išvykęs buvau ar buvau užsiėmęs... bet tegu taip parašo kad suvertė bėdą ant manęs bet būtinai tegu atsiima tuos parodymus..." (kalba netaisyta).
Teisme neprisipažino nė vienas
Plėšikų byla buvo perduota Panevėžio apygardos teismui. Nė vienas iš teisiamųjų neprisipažino dalyvavęs plėšime, tvirtino, jog tardytojų geidžiami parodymai neva buvo išgauti smurtu ir grasinimais. "Bijojau, kad nesumuštų, tai ir sakiau, kaip liepta", - maždaug tokius žodžius teismo posėdyje pasakė M. Vasilius, taip ir nesugebėjęs įtikinamai paaiškinti, iš kur gavęs svarų sterlingų (per kratą pareigūnai pas šį vyruką aptiko angliškų pinigų) bei to, kodėl parodymų patikrinimo metu nurodęs būtent Žemaičių, o ne kitą apiplėštą sodybą. M. Vasiliaus kaltę įrodė ir tai, jog pas jį rastu peiliu, kaip nustatė ekspertizė, buvo supjaustytos abiejų automobilių padangos.
M. Sinkevičius irgi gynėsi iš paskutiniųjų. Jis teigė neprisimenąs, kur tąnakt buvo ir ką veikė, tačiau ir toliau tvirtino, kad telefoną į taisyklą nuvežti paprašęs draugas Nerijus.
R. Rauckis teisme irgi patvirtino nesąs nusikaltėlis ir apskritai atsisakė duoti kokius nors parodymus. Na, o Nerijus Molis, kaip ir anksčiau, patvirtino nežinojęs, kad naudojosi vogtu telefonu - tai esą paaiškėję tik tada, kai prisistatė policijos pareigūnai. Šis vyrukas sakė tą naktį praleidęs namuose ir neįsivaizduojąs, iš kur ant tyrimui paimtos antklodės (ji buvo rasta nukentėjusiųjų namuose) likęs jo kvapas.
Buvo užfiksuota ir tai, jog užsieniečių šeimos apiplėšimo naktį M. Sinkevičius ir R. Rauckis buvo Biržų rajono ribose ir ne vieną kartą kalbėjosi nuosavais, "Bitės" tinklui priklausančiais mobiliaisiais telefonais.
Vieną išteisino, tris nusiuntė už grotų
Teisėjų kolegija kruopščiai išnagrinėjo visą surinktą medžiagą ir priėjo prie išvados, jog M. Vasilius, R. Rauckis bei M. Sinkevičius tikrai dalyvavo minėtame plėšime. Du pirmieji teismo sprendimu laisvę prarado pusšeštų metų laikotarpiui, o jų bendras M. Sinkevičius - šešeriems. Be to, iš šios trijulės buvo solidariai priteista nukentėjusiųjų patirta žala - daugiau nei 24 000 litų. Pritrūkus neginčijamų įrodymų (kvapų ekspertize buvo nuspręsta nesiremti, nes, kaip paaiškėjo, buvo pažeistos daiktinių įrodymų paėmimo ir pateikimo į ekspertinį skyrių tvarkos taisyklės), N. Molis buvo išteisintas.
