Nors spaudoje mirgėte mirga pranešimai apie apgautus ar apiplėštus piliečius, atrodo, jog ypač vyresnio amžiaus žmonės tiesiog kurti ir akli bet kokiems perspėjimams. Juo labiau kad svetimą gerą pasigviešti linkę niekdariai nuolat sugalvoja naujų suktybių, nevengdami prisidengti net labai žinomų firmų vardu.
Vilniečiai pensininkai Aldona ir Vytautas A. nudžiugo, kai telefonu paskambinęs žvalus vyriškas balsas pranešė, kad jie pateko tarp išrinktųjų ir žinoma plaunančius dulkių siurblius platinanti firma pasirengusi surengti savo produkcijos demonstravimą jų namuose, nemokamai išvalyti vieną kilimą ir dar įteikti nedidelę dovanėlę. Pensininkai skambinusį firmos vadybininku prisistačiusį vyrą sąžiningai įspėjo, kad vargu ar artimiausiu metu sugebės įpirkti stebuklingąjį siurblį, tačiau komivojažierius entuziastingai įkalbinėjo nepraleisti progos nemokamai pasinaudoti jų paslauga, teigdamas, jog šių faktų firmos vadovybei žinoti nebūtina. Aldona sumetė, jog sodo namelio, kuriame jie gyvena nuo pavasario iki vėlyvo rudens, kiliminė danga jau seniai prašyte prašosi šepečio, todėl iš pašnekovo sužinojusi, kad ją išvalyti jam vieni niekai, sutarė, jog su vyru firmos atstovų pasitikti atvažiuos prie kelyje į Europos parką esančios autobusų stotelės ir parodys kelią į netoli Žaliųjų ežerų esančius sodus. Smulkiai išsiklausinėjęs apie automobilį ir kaip jį atpažinti, firmos atstovas mandagiai atsisveikino.
Sutartu laiku savo automobiliu "Mazda 323" važiuodami į susitikimo vietą, pensininkai atkreipė dėmesį į už kelio posūkio stoviniuojantį juodos spalvos automobilį BMW tamsintais langais. Vytautas net pristabdė savo mašiną manydamas, kad juo važiuoja autobusų stotelės nesurandantys komivojažieriai, tačiau iš automobilio niekas neišlipo. Nurodytoje vietoje pensininkų jau laukė perdėtai entuziastingai nusiteikęs jaunuolis, kuris greitakalbe pradėjo aiškinti, kad jo automobilis, kuriuo jis vežė siurblį, sugedo miške netoli Europos parko ir todėl, kad negaištų laiko, kol atvyks jau iškviesti remontininkai, reikia pavažiuoti iki jo ir pasiimti siurblį. Kas sukėlė įtarimą pensininkų porai, jie ir dabar negali paaiškinti, tačiau pradėjus klausinėti apie atstovaujamą firmą vyrukas aiškiai sutriko ir kategoriškai atsisakė įvardinti direktoriaus pavardę bei pasakyti jo telefono numerį, teigdamas, jog jiems tai draudžiama. Supratęs, jog pensininkai į mišką nevažiuos, "komivojažierius" pasiūlė kompromisinį variantą, pasakęs, jog iki sugedusio automobilio jis nusigaus autobusu ir susiremontavęs vėl paskambins telefonu bei pagal klientų nurodymus pabandys susirasti jų būstą. Nejuokais sunerimę Vytautas ir Aldona pasakė, kad jų namelį surasti nebus sunku, nes dabar šalia stovi policijos automobilis, kuriuo pas kaimynus atvažiavo vagystę iš jų būsto tiriantys pareigūnai. Dabar jau kažkodėl susinervino siurblius pardavinėjantis jaunuolis. Jis skubiai atsisveikino ir net nelaukdamas autobuso patraukė tolyn. Lyg tyčia, tuo metu iš šalutinio kelio išsuko policijos automobilis. Jį pamatęs "komivojažierius" lyg zuikis nurūko prie, kaip paaiškėjo, jo laukusio BMW ir šoko ant galinės sėdynės. Juodasis automobilis skubiai nuvažiavo priešinga nei policijos automobilis kryptimi, o namo sugrįžę pensininkai jokio skambučio iš plaunančius siurblius platinančios firmos pseudoatstovo nebesulaukė. Vytautas įsidėmėjo BMW valstybinį registracijos numerį, tačiau pasiteiravus apie jį savais kanalais paaiškėjo, kad tokiu numeriu pažymėto automobilio savininkas apie valstybinių numerių vagystę policijai pranešė dar prieš savaitę. Belieka tik spėlioti, kas būtų įvykę, jei jų vietoje būtų buvę mažiau įtarūs pensininkai ir simpatiškąjį siurblių platintoją savo automobiliu būtų pavėžėję į mišką?
