Plaučių vėžys - viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų. Kasdien Europoje nuo jo miršta beveik tūkstantis žmonių. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad net 40 proc. Europos gyventojų labiausiai paplitusia onkologine liga laiko krūties vėžį. Bet iš tiesų dažniausia mirties nuo vėžio priežastis Europoje yra plaučių vėžys.
Lietuva pagal diagnozuotų šios ligos atvejų skaičių užima trečiąją vietą Europoje - po Vengrijos ir Lenkijos. Kasmet nuo plaučių vėžio pasaulyje miršta beveik 1 mln. žmonių. 2000 m. vien JAV buvo nustatyta apie 170 tūkstančių naujų plaučių vėžio atvejų, apie 160 tūkstančių žmonių mirė nuo šios ligos. Lietuvoje tais pačiais metais plaučių vėžys diagnozuotas 1626 žmonėms (1356 vyrams ir 270 moterų), 1372 mirė (1184 vyrai ir 188 moterys). Dažniausiai šia liga serga vyrai. Šiuolaikinei medicinai kol kas nepavyksta sumažinti ligos paplitimo ir mirštamumo nuo jos, todėl plaučių vėžys išlieka aktuali medicinos problema tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.
Ligos priežastys. Pagrindinė plaučių vėžio priežastis - rūkymas. Net 85-95 proc. ligonių, sergančių plaučių vėžiu, yra rūkantys. Cigarečių rūkymas padidina riziką susirgti nuo 2 iki 190 kartų. Nustatyta, kad nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kol susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai 20-30 metų. Nors atrodytų, kad apie rūkymo žalą visuomenė informacijos gauna pakankamai ir greičiausiai net visi rūkantieji yra girdėję, kad rūkymas - pagrindinė plaučių vėžio priežastis, tačiau daugelis rūkalių tuo nepatiki tol, kol nesuserga. Gaila, kad Lietuvoje yra tiek daug tabako reklamos. Jeigu jos būtų mažiau, tai galbūt mažiau žmonių pirktų cigaretes, mažiau jaunuolių pradėtų rūkyti, susivilioję tariamais vyriškumo pavyzdžiais. Vaikai, augantys rūkančioje šeimoje, gauna blogą pavyzdį ir jau nuo mažens kvėpuoja kenksmingais dūmais. Beje, rūkymas yra ne tik plaučių, bet ir įvairių kitų organų vėžio priežastis. Amerikoje nikotinas net įrašytas į narkotikų sąrašą.
Kita plaučių vėžio priežastis - ilgiau kaip metus trunkantis darbas didėlės radono ar asbesto koncentracijos aplinkoje. Tai didina tikimybę susirgti apie 6 proc. Dar viena priežastis, galinti sukelti plaučių vėžį, - jonizuojanti radiacija. 2-7 proc. riziką susirgti padidina paveldimumas ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Ligos simptomai. Plaučių vėžiu susergama palengva, o ligos požymiai yra įvairūs ir nespecifiniai. Simptomų intensyvumas priklauso nuo vėžio vietos ir išplitimo. Ligonį vargina dusulys, kosulys, krūtinės ląstos skausmas, skrepliavimas, neretai - atsikosėjimas krauju. Gali būti bendro negalavimo požymių: silpnumas, nuovargis, pablogėjęs apetitas, kūno masės mažėjimas, šiek tiek padidėjusi kūno temperatūra. Navikui augant, ligos simptomai ryškėja. Tai progresuojanti liga, nes efektyviai negydomas ligonis per keletą metų miršta. Tačiau anksti nustačius ir laiku padarius operaciją, plaučių vėžio progresavimą dar galima sustabdyti, ligonis gali pasveikti. Ligos eigą lemia morfologinė vėžio forma, jo išplitimo laipsnis, galimybė taikyti tam tikrus gydymo metodus.
Komplikacijos. Baisu yra tai, kad neretai liga išryškėja tik jau esant metastazėms, t.y. kai išplinta kraujo ar limfos takais ir pasirodo kituose organuose. Per plaučius prateka žmogaus kraujas, todėl vėžio ląstelėms į kraują patekti visai lengva. Vėžio metastazių atsiranda kepenyse, kauluose, smegenyse, inkstuose, antinksčiuose, širdyje ir t.t. Tada pradeda vyrauti aiškiai pastebimi simptomai metastazių pažeistoje vietoje. Pavyzdžiui, jei metastazė yra šlaunikaulyje, pradeda skaudėti koją, lūžta kaulas ir tikrai labai sunku nustatyti, kad to priežastis gali būti nedidelis, nediagnozuotas plaučių vėžys. Plaučių vėžio dydis nenusako jo pavojingumo.
Gydymas. Gydymas pirmiausia priklauso nuo morfologinės vėžio formos ir ligos stadijos. Taip pat gydymo pasirinkimą lemia ligonio amžius, kito plaučio būklė ir t.t. Tačiau dažnai gydymo rezultatai būna nepatenkinami, nes plaučių vėžys linkęs greitai plisti. Tačiau šiuo metu chemoterapija, operacinis ir spindulinis gydymas sudaro sąlygas daliai žmonių pasveikti. Tik gaila, kad ši dalis nėra didelė. Kiekvienam ligoniui parenkamas individualus gydymas. Atsižvelgiama į amžių, bendrą sveikatos būklę, vėžio lokalizaciją. Kartais efektyvus plaučių vėžio spindulinis gydymas. Metastazių pažeistų vietų spindulinis gydymas duoda visai neblogus gydymo rezultatus. Vis plačiau naudojama chemoterapija. Deja, kai kurios plaučių vėžio formos yra visiškai nejautrios vaistams. O kai kurios vėžio formos yra ypač jautrios vaistams - tai smulkialąstelinis vėžys. Todėl susirgus nevalia panikuoti ir reikia gydytis pas specialistus - onkologus. Kai kurioms vėžio formoms pats efektyviausias gydymas gali būti operacija, pašalinant dalį ar visą plautį kartu su pažeistais limfiniais mazgais. Tačiau operuoti galima ne visada, pavyzdžiui, negalima, jeigu ligonis yra vyresnio amžiaus, prasta likusios plaučių dalies būklė, jis serga širdies ar kraujagyslių sistemos ligomis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėl įvairių priežasčių ligonio negalima nei operuoti, nei gydyti spinduliais ar skirti medikamentų.
Profilaktika. Pati geriausia profilaktikos priemonė - nerūkyti. O jeigu rūkote - meskite. Jeigu jums daugiau nei 50 metų ir esate rūkantis, kartą per metus yra būtinas rentgenologinis tyrimas. Dirbant pavojingose sąlygose būtina laikytis darbo higienos, naudotis respiratoriais, kurie smarkiai sumažina riziką susirgti plaučių vėžiu. Reikia skirti sau daugiau dėmesio. Jeigu karščiuojate - kreipkitės į gydytoją, nesigydykite patys antibiotikais, kol nėra aiški ligos priežastis.
Paruošė Sandra PUTRUNAITĖ
