Sigitas STASAITIS
Pernai Lietuvoje buvo madinga iš žmonių vilioti pinigus telefonu. Dabar apgavikai jau pradėjo naują sukčiavimo būdą naudojantis plastikinėmis bankų kredito kortelėmis. "Akistata" skuba pranešti apie kylančią naujų aferų bangą manipuliuojant šiomis kortelėmis. Nesunku pastebėti, jog prekybos vietose, kur galima pirkti naudojantis plastikinėmis bankų kortelėmis, pardavėjai elgiasi labai neatsakingai. Už tai ne vienam greitai teks liejant ašaras iš savo kišenės užmokėti už svetimas aferas.
Kortelės visų patogumui
Pernai per Lietuvą nusirito telefoninių aferų banga. Sukčiai skambindavo (ir tebeskambina) nepažįstamiems žmonėms meluodami, jog arba jie loterijoje laimėjo vertingą prizą, arba giminaičiai pateko į avariją. Tiek vienu, tiek kitu atveju išprašoma už dideles sumas nupirkti mobilaus ryšio išankstinio apmokėjimo kortelių ir, nutrynus apsauginį sluoksnį, pasakyti kortelių numerius. Laimei, laikraščiai taip plačiai ištrimitavo apie šias primityvias telefonines aferas, jog apgavikams darosi beveik nebeįmanoma rasti lengvatikių. Neberasdami ką apgauti telefonu, sukčiai ieško kitų lengvų pasipelnymo būdų.
Pastaraisiais metais bankai išplatino šimtus tūkstančių plastikinių mokėjimo kortelių, visą Lietuvą nusėjo bankomatais. Šiandien daug kur atlyginimai ir pensijos pervedamos tiesiai į žmogaus sąskaitą viename ar kitame banke. Atrodytų, visiems labai patogu -kasininkėms nebereikia skaičiuoti maišų pinigų, paštininkės neberizikuoja būti apiplėštos nešdamos pensijas į namus (kiek tokių jau sumuštų ir net užmuštų!), o ir žmogui saugiau nešiotis kortelę, nei grynus piniginėje. Užsimanęs priėjai prie artimiausio bankomato ir pasiėmei kiek tau reikia grynųjų. Parduotuvėje gi pardavėjai padavei savo kortelę - ir už pirkinius užmokėta. Jei tau atėmė tau ar pavogė piniginę - gali pamiršti savo pinigėlius. Jei netekai plastikinės kortelės - skubiai paskambinęs specialiu numeriu savo kortelės sąskaitą banke užblokuoji ir vagims, atrodytų, belieka tik pirštą čiulpti. Deja, vagys irgi gudrėja. Apie tai pamokanti istorija, nutikusi šiauliečiui Rimui.
Sukčiavo visą dieną
Po eilinės darbo dienos šiaulietis 26 metų Rimas N. užsuko į prekybos centrą nusipirkti maisto. Vežimėlį prekių atsistūmęs prie kasos vyras pamatė, jog piniginėje nebėra plastikinės banko kortelės. Apvogtasis suskubo skambinti į bendrovę "Mokėjimo kortelių sistemos" ir paprašė jo kortelę skubiai užblokuoti, kad ja negalėtų pasinaudoti kas svetimas. Tada vaikinas ir išgirdo nesmagią naujieną - tądien kažkas jau naudojosi dingusiąja kortele, pirko prekių iš viso už daugiau nei 700 litų! Rimui buvo minučių tikslumu padiktuota, kada kur ir už kiek nuo 10 iki 16 valandos jo kortelė naudota. Tai įvykę net 15 kartų. Daugiausiai pirkta prekybos centre "Tau", vieną kartą įsipilta benzino "Statoil" degalinėje.
Apvogtasis nedelsdamas nuskubėjo į prekybos centrą "Tau", kur sukčiai išleido daugiausiai pinigų iš dingusios kortelės sąskaitos. Parduotuvės apsaugininkai išklausė atvykėlį, jam parodė vaizdajuostes, kuriose matyti, kaip du įtartini tipai už prekes moka su Rimo kortele. Vieno šių pirkėjų veidas įamžintas ypač ryškiai, kai jis iš lentynos ėmė brangaus alkoholio butelį, stovėdamas tiesiai prieš parduotuvės vaizdo kamerą.
Turintieji korteles žino, kad su svetima kortele bankomate pinigų nepasiimsi, nes reikia mygtukais įvesti "PIN" kodą - kelių skaičių slaptažodį. Kitas reikalas parduotuvėje - jose atsiskaitant kortele nereikia įvesti jokio kodo, tik pasirašyti ant čekio. Pardavėja privalo patikrinti, ar parašai ant kortelės ir ant čekio sutampa. Deja, prekybos centrų pardavėjos dažniausiai savęs neapsunkina parašų tikrinimu. Neapsunkino ir "Tau" prekybos centro pardavėja, du kartus iš tų pačių sukčių priėmusi vogtą Rimo kortelę. Parduotuvės apsaugininkas prisiminė, jog pirmą kartą apgavikas atėjo apsibintavęs dešinę ranką. Kortele mokėdamas už prekes jis pardavėjai pamelavo susižeidęs ranką, tad paprašė leisti ant čekio pasirašyti bičiuliui. Pardavėja neprieštaravo. Paakinti sėkmės apgavikai netrukus čia apsilankė antrą kartą. Šįkart sukčius nebesivargino bintuotis. Ant čekio jis suraitė keverzonę, visai nepanašią į ant kortelės esantį Rimo parašą. Pardavėja prisipažino susimąsčiusi, kodėl apšepę vyrai perka itin brangų alkoholinį gėrimą, kurį paprastai renkasi kostiumuoti verslininkai, tačiau tik ir tiek. Paklausta, kodėl taip elgėsi, pardavėja Rimui atšovė, jog neturinti teisės reikalauti asmens dokumento, jei su kortele perkama prekių iki 500 litų. Tačiau kodėl ji nesulygino parašų, pasiteisinti neturėjo kuo.
Prisidengė neegzistuojančiu žmogumi
Po to nukentėjėlis nuvažiavo į "Statoil" degalinę, kur apsaugos darbuotojo taip pat išprašė parodyti vaizdajuostę. Rimas pamatė, kaip į degalinę atvažiuoja raudonos spalvos "Volkswagen Jetta", iš kurios išlipa tie patys prekybos centre "Tau" nufilmuoti du tipai. Įsipylę benzino sukčiai, žinoma, užmokėjo su ta pačia iš Rimo pavogta kortele. Degalinės operatorė, suprantama, taip pat nesulygino parašų...
Tuomet nuvykęs į policijos komisariatą Rimas parašė pareiškimą. Kriminalistai prekybos centre bei degalinėje išsireikalavo vaizdo įrašus. Kadangi degalinėje pavyko nufilmuoti sukčių automobilio valstybinį numerį, pagal jį buvo operatyviai nustatytas mašinos savininkas. Jis pasirodė ir esąs vienas iš vyrų, pasinaudojusių Rimo kortele. Sukčių sulaikius, jis pasakė ir savo sėbro pavardę.
Jei galvojate, jog teisingumas triumfavo ir apgavikai pakliuvo už grotų, labai klystate. Jie, pasirodo, savo verslo profesionalai, puikiai žinantys ką kalbėti ir kaip išvengti kalėjimo. Įkliuvėliai neneigė prekyvietėse naudojęsi svetima kortele, tačiau tvirtino, jog jiems ją bare įdavęs kažkoks vyras. Jis neva tvirtinęs, jog kortelė yra jo ir paprašė nupirkti alkoholio bei maisto. Kol bičiuliai pirko prekybos centre "Tau", "savininkas" laukęs automobilyje. Po to nepažįstamasis panoro vykti prie ežero, todėl pakeliui jie užsuko prisipilti degalų. Degalinėje "savininkas" neva irgi tingėjęs lipti iš automobilio.
- O jūs susiraskite tą vyrą, jis patvirtins, - policininkams į akis šaipėsi sukčiai. - Gal jis tebesėdi prie ežero, patikrinkite...
Akivaizdu, jog negali būti surastas žmogus, kurio... nėra. Tačiau pagal dabartinį Baudžiamąjį kodeksą, teisti šiuos aferistus galima būtų tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, jog užmokėdami su svetima kortele jie žinojo sumoką svetimais pinigais prieš tikrojo kortelės savininko valią. O tai to įrodyti neįmanoma, nebent patys sukčiai prisipažintų. Abu aferistai buvo paleisti, tyrimas sustabdytas "iki paaiškės naujos aplinkybės", tai yra niekada.
Pardavėjos dažniausiai pritingi
Šios publikacijos autorius ilgokai stebėjo vieno prekybos centro "Maksima" kasininkes. Gavusios banko kortelę pardavėjos ją įkiša į specialų su banku rišantį elektroninį aparatą. Jei jis parodo, kad kortelė neužblokuota ir jos savininko sąskaitoje užtenka pinigų užmokėti už pirkinius, pardavėjos paprastai tingi lyginti, ar pirkėjas pasirašo taip pat, kaip pasirašyta ir ant kortelės. Korespondentas pabandė pats nusipirkti prekių su svetima kortele. Pavyko. Pabandė pirkti su kortele, ant kurios moteriška pavardė - irgi pavyko, nes jei pardavėja nesidomi parašu, kur ji tau dar varginsis tyrinėti pavardę. Žurnalisto klausiamos, kodėl taip lengvabūdiškai elgiasi, pardavėjos duodavo suprasti, jog jų darbo krūviai dideli, o atlyginimai maži, todėl jos parašų tikrinimui neturinčios nei laiko, nei ūpo. Iš tikro pardavėjos tingi, naiviai galvodamos, jog blogiausiu atveju sukčiai atneš nuostolį bankui ar parduotuvei, tik ne joms pačioms.
Sukčiai jau pastebėjo prekybos centruose bujojančią betvarke aptarnaujant plastikines korteles ir pradėjo ja naudotis. Jiems tėra vienintelė kliūtis - sunku pasivogti plastikinių bankų kortelių. Geniali mintis dažniausiai būna paprasta - kam vargti bei rizikuoti vagiant plastikines korteles, jei yra paprastas ir patikimas būdas įvykdyti aferą su banke teisėtai gautąja kortele?! Vienas kriminalistas korespondentui papasakojo jau įsibėgėjantį sukčiavimo su legaliai įgytomis plastikinėmis kortelėmis mechanizmą.
Nuostolius atlygina kaltininkas
Šiandien plastikines korteles nemokamai ar už simbolinį mokestį dalina visi Lietuvos bankai. Teisėtai išsiėmęs kortelę sukčius pasideda į savo sąskaitą kokį tūkstantį kitą litų ir kortelę perduoda savo sėbrui. Pastarasis ima ramiai keliauti per prekybos centrus už pirkinius mokėdamas svetima kortele iki tik bičiulio sąskaita lieka tuščia. Tuomet tikrasis kortelės savininkas kreipiasi į banką ir pameluoja, kad jam ką tik pavogė piniginę. Kortelė užblokuojama, tačiau šaukštai po pietų - pinigėliai "išplauti". Kortelės savininkas apsimeta didžiai nustebęs, kad kažkas naudojosi jo kortele ir užprotestuoja visas operacijas.
Lengvabūdės pardavėjos nemąsto, jog pasirašydami sutartis su parduotuvėmis bankai apsidraudžia. O sutartyse aiškiai nurodyta, jog pagrobus pinigus su svetima kortele, nuostolius atlyginti privalo kaltininkas. Pirmiausia bus surastas įtarimą keliančių operacijų parduotuvių kasos čekiai. Tuomet išaiškės, jog ant čekių parašai nė iš tolo neprimena tikrojo kortelės savininko parašo. Tai pripažinęs bankas privalo grąžinti užprotestuotų operacijų pinigus kortelės savininkui, juos išieškodamas iš parduotuvės. Pastarosios vadovai, suprantama, priėmusią kortelę pardavėją apkaltins aplaidumu ir nubaus. Populiariausia nuobauda - tingiajai pardavėjai iš algos atskaityti grobimu padarytąją žalą.
Bankai ir parduotuvės akylai slepia savo komercines paslaptis bei bėdas, tad gauti informaciją apie aferų su plastikinėmis kortelėmis mastus sunku. Korespondentas susisiekė su pažįstamais Škotijos policininkais, kurių pasiteiravo - gal suktybės su kortelėmis tik lietuviškas išradimas? Škotai paguodė, jog aferistų pilna visur, pinigai plastikinių kortelių pagalba grobstomi visur pasaulyje. Tuomet žurnalistas iškėlė kitą, atrodytų, logišką klausimą - kodėl neapsaugojus kortelių papildomai - pavyzdžiui, kodėl ant kortelės neatspaudus jos savininko nuotraukos ar neįdiegus apsauginės mikroschemos?
Nuotraukos - per brangu
- Didžiojoje Britanijoje sukčiai bankams kasmet padaro iki poros šimtų milijonų svarų sterlingų nuostolį. Per du trečdalius šios sumos tenka suktybėms būtent plastikinėmis bankų kortelėmis, - paaiškino Strasklaido (Škotija) policijos Kovos prieš sukčiavimų čekiais bei kreditinėmis kortelėmis skyriaus pareigūnas. - Mūsų šalyje plastikines korteles bankai pradėjo išduoti apie 1965 metus. Jau 1978 metais sukčiavimai šiomis kortelėmis įgavo grėsmingą mastą. Vien mūsų Strasklaido apygardoje per dieną pavagiama apie pusšimtį kortelių, su daugeliu jų tuoj pat bėgama į parduotuves apsipirkti, kol apsižiūrėjęs savininkas neužblokavo sąskaitos. Nuotrauka ant plastiko kortelės būtų labai gerai, tačiau jos taip paprastai nepriklijuosi, o užnešti kompiuterinės hologramos būdu kainuos - bankininkai apskaičiavo - žymiai daugiau, nei patiriama nuostolių dėl sukčiavimo! Įdiegti papildomą apsaugos mikroschemą kiek pigiau, todėl ši apsaugos priemonė plinta sparčiau.
Iki šiol Lietuvoje buvo tik vienas bankas, kurio išduodamose plastikinėse kortelėse šalia magnetinės juostelės įdiegta ir mikroschema. Šio banko kortelės sukčiams praktiškai bevertės, nes įvesti "PIN" kodą mikroschema reikalauja ne tik bankomate, bet ir parduotuvėje. Ar bankui ši papildoma apsaugos priemonė atsipirko - informacija neteikiama. Matyt atsipirko, nes mikroschemas į naujai išduodamas korteles jau šiemet žada diegti ir "Hansa-LTB", mąsto ir kiti bankai. Tačiau šiandien sukčiai dar turi gražaus laiko, tad prekybos centrų pardavėjoms derėtų netingėti tikrinti parašus...
