Aurelija Žutautienė
Atsikėlę rytą, dažniausiai pirmiausia žvilgtelim į dangų: ar šviečia saulė, ar reikia imti skėtį, ar šilčiau apsirengti. O yra žmonių, kurie į dangų žiūri visą dieną ir už tai dar pinigų gauna. Tai meteorologai.
Mūsų šalyje yra 20 meteorologijos stočių. Viena jų, įkurta 1924 metais, yra Lietuvos šiaurėje - Biržuose. Dėl savo geografinės padėties šios stoties surinkti duomenys kaupiami pasaulio duomenų fonduose. Dabartinis stoties viršininkas Bronius Medinis, pakeitęs net 65 metus stočiai vadovavusį Vytautą Vaitekonį, orus pats stebi jau daugiau nei 30 metų. Stotyje sukaupti duomenys nuo 1940-ųjų metų, tad atsivertus bet kurią ankstesnių metų dieną, galima sužinoti, koks buvo oras: kurią valandą švietė saulė, nuo kada iki kada lijo, kokio stiprumo pūtė vėjas.
Bronius Medinis sako, jog visi tie duomenys praverčia ne tik žemdirbiams, aviacijai ar draudimo kompanijoms - jų prireikia ir statybininkams, ir kelininkams, ir net kriminalistams. Kadangi viršininko butas tame pačiame name, kur ir meteorologijos stotis, tai dažnai į kiemą užsukantys policininkai kelia susidomėjimą aplinkiniams. Žmonės turbūt kalbasi: "Ką ten tas Bronius Medinis prisidirbo, kad pareigūnai, kur buvę nebuvę - vis pas jį? Sakau, įskaiton įrašytas..." - juokiasi viršininkas.
Stoties vadovas prisimena eismo įvykį, kada Biržų centre vykusios šventės metu į minią rėžėsi automobilis. Nukentėjo keli vienos šeimos nariai. Po mėnesio stotyje apsilankė vienas nukentėjelis ir paprašė duomenų apie oro sąlygas tą dieną, kai įvyko avarija. Jis teigė, kad tą dieną švietė saulė, o protokoluose vairuotojas tvirtino buvus po lietaus - jis greičio neviršijęs, bet kadangi buvo šlapias asfaltas, tai jis nesuvaldęs automobilio ir todėl rėžėsi į žmones. Atsivertę tos dienos stebėjimų duomenis, vyrai pamatė, kad visą dieną švietė saulė, tik ryte užfiksuota nedidelė dulksna, kurios padariniai, kai įvyko avarija, jau buvo išnykę. Tokių ir panašių užklausimų ne tik iš Biržų, bet ir iš aplinkinių rajonų - Pasvalio, Rokiškio ir kitų - pareigūnų gaunama kas dieną.
Bronius Medinis aprodo stoties "daržą", kuriame daugybė prietaisų ir termometrų įvairiems parodymams fiksuoti. Čia nuolat fiksuojama dirvos paviršiaus temperatūra, saulės galingumas, kada pradeda lyti ir koks lietaus intensyvumas. Žiemą matuojamas apšalo storis - iš viso fiksuojama maždaug 30 parametrų. Beje, stoties darbuotojai gyvena ir dirba "trimis valandomis atsilikę" - visi laikrodžiai rodo Grinvičo laiką.
Kaip viršininkas sako, į Lietuvą pamažu slenka dykumų klimatas. Naktį dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta iki +2 laipsnių, o dieną būna, kad pakyla net iki +48. Užtat ir augalai "nusigandę" - tarsi nežino, ką daryti. Bulvės retos, o kai kur ir visai išlįsti nenori. Meteorologai prognozuoja, kad per Jonines turėtų palyti, bet kad pasiektų drėgmės normą, turėtų lyti bent dvi savaites. Kaip sako B. Medinis, upės į sausrą reaguoja maždaug pusantro mėnesio vėliau,. Paprastai nuo Žolinės sausmetis baigiasi, visur lyja, o upės - vis dar senka.
Tą dieną, kai lankėmės Biržų meteorologijos stotyje, stebėjimų rodmenis fiksavo ir kas valandą į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, bei aviacijos ir pasaulinius prognostikos centrus siuntė viena iš 4 budėtojų - Regina Kujalienė. Įprastai duomenys siunčiami kas trys valandos, bet tomis dienomis dėl itin stipraus vėjo vėl buvo atsinaujinę gaisrai Vyžuonėlės kaimo durpynuose (Rokiškio raj.), todėl duomenys buvo reikalingi kas valandą.
R. Kujalienė prisiminė, kad pradėjus dirbti stotyje - o tai buvo daugiau nei prieš 20 metų - būdavo tokios žiemos, kad sniegas laukus nuklodavo 70 - 80 centimetrų storiu. Ir tekdavo klampoti per laukus, sverti tą sniegą ir jį matuoti. Mat iš to paaiškėdavo, koks bus pavasaris. Vieną žiemą buvo labai daug sniego ir visi nerimavo, kad kils didžiuliai potvyniai, tačiau meteorologai nuramino, kad, nors sniego daug, tačiau jis - purus ir iš jo nebus daug vandens. O dabar tokios žiemos, kad pernai net nufotografuoti norėdami sniego nerado.
R. Kujalienė sako, kad daugelį liaudies pastebėtų gamtos reiškinių patvirtina ir jų stebėjimai: jei saulėlydis - raudonas, tai kita diena bus vėjuota; jei pavasarį nurimsta oras, tai lauk šalnų. Meteorologai pažįsta 20 rūšių debesų ir pagal juos taip pat gali pasakyti, kokio oro, ar gamtos reiškinio galima laukti. Jie žino, jog, pavyzdžiui, jei praplaukia smulkūs it dribsniukai debesiukai, tai po kokių 6 valandų lauk perkūnijos, o jei šeštą ryto praplaukia ir tuoj išnyksta gražūs tarsi balti avinėliai debesys - apie vidurdienį lis.
