Neseniai vienas iš vyrų papriekaištavo mums, moterims, dėl perdėto susirūpinimo jų fiziologija: tai vyrai ne taip kvepia, tai ne ten šlapinasi... Ir mes susimąstėme. Ką dar turi vyras, išskyrus fiziologiją? "Piniginę, suprantama", - paaiškino kitas vyras.
Vyras ir jo finansai - tai tema ištisai epopėjai, kurios atskiri tomai: "Beprotiška avantiūra" (apie tai, kaip jis sukišo 15 000, kad garantuotai uždirbtų milijoną grynaisiais, ir štai jau penkeri metai moka skolas); "Žalingi įpročiai" (apie tai, jog pokerį geriausia lošti kazino, kad kubietiški cigarai geriau nei "Prima", o "Johnnie Walker" - geresnis už "Stolyčnaja"); "Transportas" (sugedus keturratei savo vertės "patvirtinimo" priemonei, pridedamos autobusų ir troleibusų maršrutų reklamos, traukinių tvarkaraščiai ir lipdukas "Aš pasiklydau, parvežkite mane tokiu adresu..."); "Geros manieros" (lengvo elgesio merginų "įkainiai" ir kokio dydžio arbatpinigiai turi būti paliekami Europos valstybių sostinių restoranuose); "Uždarbis" (pasaulio tautų pasakos ir mitai); "Ji" (kailiniai, žiedas su briliantu, naujos pėdkelnės ir "vėl namie nėra iš ko barščių išvirti") ir "Jo vaikai". Jei epopėjos sudarinėtojas bus vyras, paskutinis tomas bus pats ploniausias. Jei moteris - atvirkščiai. Ir didžioji šio tomo dalis bus skirta jo vaikams iš pirmosios santuokos.
Ak, kaip seniai praėjo tie laikai, kai piktybiniai alimentų nemokėtojai bėgdavo į šiltuosius kraštus, kad ant karštos pietietės krūtinės paslėptų savo pirštų atspaudus! Dabar, atrodo, ne kiekvienas buvęs vyras gali tiksliai paaiškinti, kas yra tie alimentai ir kiek tai procentų nuo algos. O tas, kuris žino, tikriausiai įžūliai slepia savo pajamas nuo valstybės. Štai, sakysim, ateina pas mus kaimynė iš trečiojo aukšto išsiverkti: pirmokė dukra pareiškė, jog tėtis geras - jai padovanojo barbių namą, o ji, mama, - pikčiurna, nieko iš jos neišprašysi. Ir gryna teisybė - neišprašysi! Tėtis neseniai atvežė tą namą, o pinigų mamai dukrai išlaikyti nedavė, mat ką tik grįžo iš atostogų Kanaruose ir dabar neturi nė cento kišenėje, o dar ir automobilį teko keisti iš "Audi" į "Mercedes". "Nejau tu nesupranti, kokia dabar sunki mano materialinė padėtis?"
Alimentų problema sena kaip pasaulis ir tokia pat paslaptinga. Juk tėveliai taip myli savo vaikučius (kad ir kokie santykiai būtų su jų mamytėmis)! Juolab kad abu - civilizuoti žmonės. Ir kodėl nepagalvoti, jog vaikučiui reikia ne vien brangių žaisliukų, bet ir sąsiuvinių, pieštukų, parkerių, naujų batukų, kasdien pusryčiams avižinės košės su razinomis? Akivaizdu, jog vyras sugeba 100 procentų rūpintis tik tuo, ką mato prieš akis. Užtenka objektui išnykti penkiolikai minučių, ir viskas pamiršta. Be to, atrodo, po skyrybų kiekvieno padoraus vyro sąmonėje suveša mintis, jog jo buvusioji dieną naktį galvoja, kaip iš jo iščiulpti pinigų tiek, kad iš likusiųjų jis nemirtų badu ir dirbtų kaip arklys. Ir tuos pinigus ji naudoja tik savo reikmėms (žiūrėk tomą "Ji"), o vaiku tik prisidengia. Gali būti, kad tokių nesąžiningų personų yra iš tiesų, bet autoritetingai pareiškiame: ne moterys jos, o hienos.
Jei jus vis dėlto graužia abejonių kirminas, galima duoti praktišką patarimą. Imkite ir paklauskite savo dabartinės žmonos (draugės, sesers ar kolegės): kiek pinigų reikia vaikeliui išlaikyti, kad jis nedarytų gėdos tėvo pavardei? Padalykime šį skaičių pusiau (kitą pusę, tarkime, uždirba jūsų buvusi žmona) ir kas mėnesį šią sumą perveskite į jos sąskaitą. Ir tada jūs ramia sąžine tiesiog nuo pjedestalo "pavyzdingas tėvas" galėsite veltis į naujas avantiūras, rūkyti kubietiškus cigarus ir savo dosnumu džiuginti bet kurio restorano padavėjus.
