Mokslininkai priėjo prie išvados, kad tokio reiškinio kaip "alaus pilvukas" nėra. Didžiosios Britanijos ir Čekijos mokslininkai surengė tyrimą, kuriame dalyvavo du tūkstančiai čekų. Čekijos gyventojai buvo pasirinkti todėl, kad jie laikomai didžiausiais pasaulyje alaus mėgėjais.
Remdamiesi tyrimo rezultatais mokslininkai nenustatė sąsajos tarp išgeriamo alaus kiekio ir pilvo dydžio.
Straipsnyje, išspausdintame Europos klinikinio maitinimosi žurnale, mokslininkai, remdamiesi eksperimento rezultatais, pareiškė nuomonę, kad nuo geriamo alaus pernelyg nepilnėjama.
Eksperimente dalyvavo 891 vyras ir 1 098 moterys nuo 25 iki 64 metų amžiaus. Tyrimo dalyviai buvo pasirinkti atsitiktinai, bet niekas iš jų negėrė stipriųjų alkoholinių gėrimų. Visi jie mėgo alų arba iš viso laikėsi sausojo įstatymo.
Vyrai išgerdavo vidutiniškai 3,1 litro alaus per savaitę, moterys - 0,3 litro. Tokių, kurie piktnaudžiavo šiuo aukso spalvos gėrimu, buvo ne tiek daug. Tik 3 proc. iš visų apklaustų vyrų išgerdavo daugiau kaip 14 litrų alaus per savaitę, ir tik penkios moterys - vidutiniškai po litrą kasdien.
Taip pat buvo atliktas kruopštus eksperimento dalyvių medicinos patikrinimas.
Gavę išsamių duomenų apie tiriamųjų gyvenimą, susijusį su alumi, ir jų sveikatos būklę mokslininkai nustatė, kad pernelyg didelis apkūnumas visiškai nepriklauso nuo išgerto alaus kiekio.
"Yra nusistovėjusi nuomonė, kad alaus mėgėjai paprastai turi antsvorį. Tai patvirtina posakis "alaus pilvukas"", - sako tyrėjai.
"Bet jeigu taip būtų, tai išgeriamo alaus kiekis aiškiai būtų susijęs su svorio duomenimis ir tokiais duomenimis, kaip, pavyzdžiui, liemens apimtis", - teigia mokslininkai.
Tyrėjai mano, kad jeigu alus ir antsvoris kaip nors ir yra susiję, tai ši sąsaja nežymi ir labai silpna.
Šių metų pradžioje Italijos mokslininkai paskelbė savo darbą, kuriame teigiama, kad kai kurie žmonės genetiškai linkę užsiauginti "alaus pilvuką".
"Interfax"-BNS
