Persišaldymas ir gripas - infekcinės ligos. Virusai, kurie šias ligas sukelia, "gyvena" nosies, gerklės ir viršutiniųjų kvėpavimo takų gleivinėje. Persišaldymas yra labiausiai paplitęs ir kartu daugiausia ištyrinėtas susirgimas. Yra žinoma apie 250 virusų, sukeliančių persišaldymo ligas (rinovirusai).
Paprastai virusai apima žmones, esančius toje pat aplinkoje. Sergantis žmogus kosėdamas, čiaudėdamas, sloguodamas paskleidžia virusus atmosferoje, o sveikieji, įkvėpę užkrėsto oro, užsikrečia. Užsikrėsti galima ir per tiesioginį kontaktą. Periodas, kuomet ligonis yra infekcijos šaltinis, priklauso nuo jo amžiaus. Suaugusieji gali užkrėsti dieną iki pasirodant pirmiesiems simptomams ir dar 3-7 paras. Vaikai kitus gali užkrėsti kur kas ilgesnį periodą.
Dažniausiai persišaldymo ligomis ir gripu sergama rudens-žiemos-pavasario periodu, kai lauke drėgna ir šalta, o imuninė sistema būna nusilpusi. Organizmo atsparumas susilpnėja nuo prastos mitybos, kai trūksta vitaminų (ypač C), taip pat kai sausas butų oras išdžiovina nosies gleivinę ir palengvėja kelias infekcijai patekti.
Persišaldymo ir gripo simptomai beveik tokie patys, tik gripu sergama ilgiau ir sunkiau. Nuo virusų atakos iki pirmųjų ligos simptomų paprastai praeina 1-4 paros. Kai virusai patenka į viršutiniuosius kvėpavimo takus, pasireiškia pirmieji ligos požymiai - sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas. Po to ima krėsti šaltis, pakyla temperatūra, pradeda skaudėti galvą.
Gripui labiau nei persišaldymui būdinga aukšta temperatūra, ašaroja akys, skauda viso kūno raumenis, jaučiamas bendras silpnumas, vargina sausas kosulys, pykina, vemiama (tai būdingiau vaikams). Šie simptomai gali tęstis 2-7 (gripuojant - 10) paras, o silpnumas - ir dar ilgiau.
Persišaldymas nėra tokia rimta liga kaip gripas. Gripo virusas labai susilpnina žmogaus imuninę sistemą, tad organizmas tampa nebeatsparus ir kitokioms bakterijoms. Todėl gripas pavojingas galimomis komplikacijomis (plaučių uždegimu, sinusitu, laringitu, meningitu, ausų uždegimu). Persirgus gripu gali paaštrėti lėtinės ligos (širdies ir kraujagyslių, astma, diabetas). Pogripinės komplikacijos pavojingiausios vyresnio amžiaus žmonėms.
Geriausias būdas išvengti peršalimo ir gripo - profilaktinės priemonės (svarbiausia - imuninės sistemos stiprinimas ir asmens higiena).
- Gripo epidemijos metu venkite masinių susibūrimų, ypač patalpose, kur bloga ventiliacija. Pasistenkite nekontaktuoti ir nebūti arti žmonių, kuriems pasireiškę ligos simptomai. Jei kas nors greta jūsų nusikosėjo ar susičiaudėjo, kuo greičiau nusisukite ir eikite kuo toliau.
- Žiūrėkite švaros. Kuo dažniau plaukitės rankas su muilu, ypač jei liesite sergantįjį (pavyzdžiui, sveikindamasis paspausite ranką). Grįžęs namo visų pirma nusiprauskite. Pasistenkite nesinaudoti daiktais, pavyzdžiui, telefonu, kuriais naudojosi ligonis (arba prieš naudodamasis dezinfekuokite). Nelieskite rankomis veido, burnos, akių. O jei būtina tai daryti, kruopščiai nusiplaukite rankas.
- Daug judėkite, sportuokite (geriau gryname ore). Epizodinių fizinių užsiėmimų nepakanka - būtina bent triskart per savaitę po 45 minutes. Stiprinkite organizmą lankydamiesi pirtyje ir kontrastiniu dušu.
- Pasirūpinkite savo psichine sveikata. Daugiau ilsėkitės ir gerai išsimiegokite (ne mažiau kaip aštuonias valandas) - organizmui, kad galėtų kovoti su infekcija, būtinas poilsis.
- Kad gautų energijos jūsų imuninė sistema, valgykite sveiką, subalansuotą maistą, daug vaisių ir daržovių. Maitinkitės reguliariai, o gripo epidemijos metu ir dar gausiau nei įprasta. Labai naudingi vištienos sultiniai.
- Artinantis gripo epidemijai pasistenkite sumažinti iki minimumo, o geriausia - visiškai mesti rūkyti. Tabako dūmai dirgina kvėpavimo takus ir sukelia bronchitą, galintį pereiti į plaučių uždegimą. Sumažinkite ir alkoholio bei kavos vartojimą, kad nesilpnintumėte imuniteto.
- Vartokite daugiau skysčių (vandens, arbatos, sulčių). Skysčiai drėkina gleivinę, padeda organizmui pašalinti šlakus ir kovoti su infekcija. Daug skysčių ir gulimasis režimas - būtinos sąlygos gydantis gripą. Sekite, kad patalpose neišsausėtų oras, jį drėkinkite, vėdinkite patalpas.
- Valykitės nosį (geriau, kad iš nosies tekėtų nei ji būtų užsikimšusi). Turėkite vaistų nuo slogos.
- Vartokite vitaminus (ypač C, A ir E) ir natūralius biologiškai aktyvius maisto papildus, nes tai yra geriausi imuninės sistemos pagalbininkai.
- Efektyviausia ir lengviausia gripo profilaktikos priemonė - rudeniniai skiepai. Kadangi gripo sukėlėjai kasmet keičiasi, skiepytis reikia kiekvienas metais. Skiepai gripo padeda išvengti 80 procentų. Vakcinacija ypatingai būtina rizikos grupei - visų pirma senyvo amžiaus žmonėms, vaikams, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, bei tiems, kurių silpnas imunitetas.
Specialių vaistų nuo persišaldymo nereikia. Galima gydytis liaudiškomis priemonėmis.
- Nemalonų ryklės perštėjimą apmalšina reguliarus (4 kartus per dieną) skalavimas druskos tirpalu (stiklinei šalto vandens pusė arbatinio šaukštelio druskos ir, jei nesate alergiškas, keli lašai jodo). Pagerėjimą pajusite tuoj pat. Skaudančią gerklę taip pat galite skalauti kėnių aliejaus tirpalu. Į pusę litro virinto vandens įpilkite arbatinį šaukštelį kėnių aliejaus ir gerai išmaišykite. Skalaukite gerklę kas pusvalandį, kol skausmas nurims. Skalavimams naudojama ir geriamoji soda (pusė arbatinio šaukštelio stiklinei vandens), ir šalavijai bei ramunėlės (2 valgomuosius šaukštus vaistažolių užplikykite dviem stiklinėm verdančio vandens, palaikykite pusvalandį uždengę ir nukoškite), ir mėlynių nuoviras (100 gramų džiovintų mėlynių užpilkite puse litro vandens, pavirkite, kol liks 300 mililitrų skysčio).
- Labai gerai padeda česnakai ir svogūnai. Per pusę perpjaukite kelis svogūnus, išdėstykite dubenėliuose ir sustatykite namuose. Tai padės jūsų šeimos nariams nesusirgti.
Sutrinkite česnaką ir lygiomis dalimis sumaišykite su medumi. Profilaktiškai vartokite po arbatinį šaukštelį prieš miegą, užgerdami vandeniu. Jei jau susirgote, po šaukštelį šio mišinio suvartokite 3-4 kartus per dieną.
Kas 3 valandas į kiekvieną nosies ertmę įlašinkite po lašelį svogūno ar česnako sulčių. Prieš tai šnerves pasitepkite aliejumi, kad nesudirgintų odos.
Šviežiai sutrinto česnako ar svogūno košelę sukrėskite į dubenį, užsidenkite galvą rankšluosčiu ir kvėpuokite paeiliui tai nosimi, tai burna 10-15 minučių 3-4 kartus per dieną.
- Persišaldžius padeda ir bulvių garų inhaliacijos. Išvirkite kelias bulves su lupenomis nedideliame kiekyje vandens. Į vandenį įmeskite tabletę validolio, pasilenkite virš puodo, galvą prisidenkite rankšluosčiu ir kvėpuokite tai nosimi, tai burna 10-15 minučių.
- Rizika persišaldyti gerokai sumažės, jei 10 dienų kasryt prieš pusryčius ir pietus išgersite po puodelį virinto vandens, sumaišyto su arbatiniu šaukšteliu obuolių acto ir tokiu pat kiekiu medaus.
- Gerkite citrinų, juodųjų serbentų, erškėtuogių, sedulos arbatos (2 valgomuosius šaukštus žaliavos užplikykite pusantros stiklinės verdančio vandens, palaikykite termose dvi valandas ir vartokite po pusę stiklinės triskart per dieną).
- Persišaldžius tinka pakaitinti kojas 40-42 laipsnių C vandenyje, o kad veikimas būtų stipresnis, į vandenį galima įberti 1-2 valgomuosius šaukštus garstyčių miltelių. Po procedūros kojas gerai nušluostykite, apsimaukite naminės vilnos kojines ir gulkitės lovon.
