Pavojinga ŽIV atmaina plinta iš Kaliningrado (Kova prieš AIDS ir narkomaniją pareikalaus dar daugiau medikų jėgų)
Daiva NORKIENĖ
AIDS centro ambulatorinės priežiūros skyriaus vedėja Julija Rakickienė susirūpinusi dėl Lietuvoje pasirodžiusio pavojingo ŽI viruso mutanto, kurį "iš Kaliningrado atvežė mergaitės". Gydytoja, kurią sutikome už ačiū triūsiančią "Demetroje" ir iš mirties vaduojančią narkomanus, teigė, jog nuo šiol kova su narkomanija ir AIDS iš medikų ir visuomenės pareikalaus dar daugiau supratimo ir jėgų. Kadangi valstybės lygiu šios problemos sprendžiamos nepakankamai (nėra įstatymų arba pinigų), medikė siūlo "nepopuliarių išeičių": gyventi pagal dešimt Dievo įsakymų, skaityti komunizmo statytojo kodeksą ir... guiti iš namų narkomanus.
Agresyvus mutantas
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu užregistruoti 324 ŽIV infekuoti asmenys. Iki šiol mūsų krašte plito "europinis" ŽIV - 1 tipo B subtipo virusas. Tai mažiau agresyvus, daugiausia tarp narkomanų ir homoseksualistų plintantis virusas, normalaus lytinio akto metu perduodamas retai. Visai šalimais, Kaliningrade ir Ukrainoje, ŽIV plito nepaprastai greitai, tuo tarpu Lietuva ilgokai atrodė kaip "ramybės oazė". Medikams "paslaptis" buvo aiški seniai: Kaliningrade, Ukrainoje plinta daug pavojingesnis minėto ŽI viruso subtipo mutantas. "Kaliningradietiškasis" virusas plinta labai greitai ir, svarbiausia - juo užsikrečiama normalių, tai yra vyro ir moters, lytinių santykių metu. Julija Rakickienė (neseniai Vilniuje nustatyti keli užsikrėtimo šiuo virusu atvejai), neslėpė:
- Virusą "atvežė" Kaliningrade uždarbiavusios mergaitės. Gali būti, kad tarp daug lytinių partnerių turinčių asmenų jis plis labai greitai. Šimtaprocentinė apsauga - laikytis Dešimties dievo įsakymų. Kas jų neprisimena - atsiversti ir pasiskaityti, o jeigu yra netikintys, tai gali vadovautis komunizmo statytojo kodeksu. Rimtai - patariu ne tik todėl, kad esu vyresnio amžiaus: neturėkite daug lytinių partnerių. Jeigu kitaip negalite, naudokitės prezervatyvais. Nes dabar pavojus užsikrėsti mirtina liga - didelis.
Gelbsti narkomanus
Respublikinio AIDS centro socialinių ligų prevencijos kabinete "Demetra" gydytoja Julija Rakickienė lankosi kiekvieną antradienį. Nors skyriaus vedėja turi aibę savų darbų, nors už triūsą "Demetroje" negauna nė cento, iš mirties vis tiek gelbsti visuomenės "nurašytus" narkomanus. Daugelis jų pūva gyvi, rankos ir kojos nusėtos trofinių opų - šachtas primenančių gilių žaizdų. Tokiems pasirodžius kabinete, tenka atidaryti duris, kad darbuotojai ir kiti lankytojai ištvertų irstančio, pūliuojančio kūno kvapą. Kadangi narkomanai paprastai niekur nedirba ir yra socialiai neapdrausti, į ligonines tokių nepriima. Kokioje padėtyje kartais atsiduria tie vargšai, pailiustruosime pavyzdžiu. Praėjusį ketvirtadienį, baigiantis "Demetros" darbo valandoms, konsultantės išvydo vieną nuo minkštasuolio nesikeliantį vyriškį. Paprašė išeiti, nes kabinetas tuoj užsidarys, tačiau šis atsakė atėjęs pagalbos arba... numirti. Kad žmogus jau beveik kalbasi su angelais, abejonių nekilo: temperatūra pakilusi iki 40 laipsnių, žmogelis dreba, nuo suolo nepasikelia. Kadangi yra bedarbis, gyvena gatvėje, medikai pas tokius iš viso nevažiuoja, ligoninėn neguldo. Konsultantė S. Kulšis skambina Julijai Rakickienei: "Daktare, ką daryti?! "Kaifo" jie važiuoja į taborą, o štai numirti - visi pas mane!" J. Rakickienė, metusi į šalį visus darbus, atskubėjo gelbėti narkomano, paguldė ligoninėn, šiandien jis jau pasitaisęs. Dar valanda kita, ir nuo kraujo užkrėtimo žmogus būtų miręs gatvėje. Kiekvieną antradienį po kelias valandas J. Rakickienė perrišinėja, gydo štai tokius niekam nereikalingus vargšus. "Akistatos" žurnalistų akivaizdoje buvo "aptvarkytas" vienas toks benamis, vos paeinantis narkomanas, kuriam jau beveik vystosi kraujo užkrėtimas. Apie tai, iš kur "Demetra" gauna lėšų tvarsliavai, antibiotikams ir tepalams, humaniškosios moterys prašė nerašyti. Tačiau vis tiek sužinojome: perka už savo pinigus. J. Rakickienė pripažino, kad neseniai dėl pagalbos "pūvantiems narkomanams" tarėsi su sveikatos apsaugos viceministru, tačiau šis lėšų skirti neprižadėjo - jų paprasčiausiai nėra.
Interviu metu žurnalistai ir medikai priėjo prie vieningos nuomonės, kad valstybė dėl savo skurdo ar įstatymų netobulumo nesusitvarko su didžiausiomis rykštėmis - prostitucija, narkotikų platintojais. J. Rakickienės pasiteiravome, ką patartų narkomanų šeimos nariams.
- Mažiau gailėtis, nes jie tuo labai naudojasi. Vienas motinos pas psichologus, narkologus, pas mane nuolat vedžiotas dvidešimtmetis slapčia prisipažino: "Gyvenu mintimi, kada ištrūksiu iš motinos globos ir galėsiu susišvirkšti kaifo". Kol jiems gerai, kol jaučia meilę ir dėmesį, nepasikeis. O jeigu jau neša iš namų daiktus, piktnaudžiauja gerumu ir pasitikėjimu, reikia vyti lauk. Vienas metęs narkotikus ir šeimą sukūręs narkomanas eina į mokyklas ir susirūpinusiems tėvams patarinėja, kad grūstų juos lauk. Kad išvaryti į gatvę jie pajustų, kas yra opos, pūliniai, šaltis, nepritekliai, širdies ligos. Kad atsidurtų dugne, nuo kurio patys panorėtų atsispirti.
