Remigijus RAINYS
Tauragės rajono policijos komisariato pareigūnams šio rajono Leikiškių kaimo gyventojas Rimas Toleikis (30 m.) prisipažino daugiau nei prieš 12 metų nušovęs savo kaimyną Edviną Dilbą (30 m.) ir parodė, kur paslėpė jo palaikus. E. Dilba nuo 1991 metų spalio pabaigos buvo ieškomas kaip dingęs be žinios. Įtariamąjį žudiką iki policijos komisariato atvežė nužudytojo svainis ir dvi jo dukros.
Slogus gimtadienio vakarėlis
Kęsčių kaime su tėvais gyvenanti Rima Rimkutė tą vakarą šventė savo 21-ąjį gimtadienį. Šventiniame vakarėlyje, be šeimynykščių, dalyvavo vyresnė Rimos sesuo Žaneta ir dar keli giminaičiai bei bičiuliai, tarp kurių buvo leikiškiškis Rimas Toleikis. Pobūviui įsisiūbavus Žaneta netikėtai R. Toleikio paklausė, kur šis padėjo Edviną. Klausimas buvo greičiau retorinis, nes tais jau tolimais 1991-aisiais, kai be žinios dingo jaunos moters dėdė E. Dilba, aštuoniolikametis R. Toleikis nebuvo įtarinėjamas. Vaikinas tik buvo apklaustas, mat gyveno viename name su Dilbų šeima, tačiau teigė nieko nežinąs ir buvo paliktas ramybėje.
Tiesa, dingusiojo svainis Vaclovas Rimkus sakė, kad prieš kelerius metus, kai pasklido gandai, kad Rimas prikišo nagus prie Edvino dingimo, keli vyrai bandė jį ištardyti - net buvo nusigabenę ant upelio užtvankos ir grasino paskandinti. Vaikinas apsišlapino, tačiau tylėjo. Todėl, anot R. Rimkutės, šį kartą visiems buvo labai netikėta, kai R. Toleikis, prieš tai paklausęs, iš kur jie žino, kad būtent jis nušovė E. Dilbą, čia pat prie stalo pradėjo ilgą išpažintį.
"Raudondvario" gyventojai
Dar sovietmečiu, tebeklestint "Vienybės" kolūkiui, vieninteliame Leikiškių kaime iš raudonų plytų sumūrytame name, vietinių pramintame "raudondvariu", Toleikių ir Dilbų šeimos sugyveno gana draugiškai. Traktorininkas Edvinas Dilba, tapęs antruoju Zitos Dilbienės, jau auginusios du vaikus iš pirmosios santuokos, vyru, buvo lyg ir autoritetingiausias "raudondvario" įnamis, nes Antanina Toleikienė savo du sūnus ir dukrą auklėjo viena. Moteris prisimena, jog dažnai pykdavosi su išgerti mėgusiu kaimynu, kad šis nuolat vaišina alkoholiu jos vyriausiąjį sūnų Rimą ir taip pratina girtauti, tačiau šis atsikirsdavo, jog būsimas vyras turi išmokti gerti, ir kartais net grasindavo jam priešgyniaujančią Antaniną užmušti.
Pats Edvinas gėrė dažnai ir daug. Pasak liudininkų, labiausiai traktorininkas gerbė šiuose kraštuose "anodija" vadinamą eterį, nuo kurio greičiau apsvaigdavo ir tapdavo agresyvus. O agresiją E. Dilba dažniausiai išliedavo ant žmonos. Pasak kai kurių Leikiškių gyventojų, Zita nuolat vaikščiodavo išmarginta mėlynėmis ir išpešiotais plaukais, vyras ne kartą jai buvo sulaužęs šonkaulius ir išmušęs dantis. Kai kas iš vietinių teigia, kad šie Edvino pykčio protrūkiai nebuvo visai be pagrindo, mat jo antroji pusė mėgdavo susimirksėti su kitais vyrais, tačiau dauguma ujamos moters gailėjosi.
Žmogžudystė buvo planuojama
Tuomet 38 metus turėjusios Zitos gailėjo ir vos pilnametystės sulaukęs Rimas. R. Rimkutė sakė, kad atgailaudamas per jos gimtadienį R. Toleikis teigė, jog maždaug prieš du mėnesius iki žmogžudystės Zita tapo jo pirmąja moterimi ir paprašė padėti jai atsikratyti vyru. Pasijutęs lyg ir skriaudžiamosios gynėju, vaikinas sutiko net nepažadėjus jam jokio atlygio. Gimtadienį švenčiantiems E. Dilbos giminaičiams tolesnis R. Toleikio pasakojimas atrodė vargiai įtikėtinas, tačiau vaikinas kalbėjo rišliai ir nuosekliai. Konkrečios datos suokalbininkai nenumatė, tačiau Rimas nelegaliai įsigijo medžioklinį šautuvą - išsikeitė jį į savo motorinį dviratį. 1991 metų spalio 25 dieną Zitos buto virtuvėje išgėrinėjo pati šeimininkė, mažąja Zita vadinama jos dukra bei Rimas su savo seserimi Nijole. Abi merginos dar buvo nepilnametės. Vėlų vakarą prie kompanijos prisidėjo ir iš kažkur parsibeldęs gerokai įkaušęs Edvinas, tačiau šeimininkas, dar truktelėjęs pamėgtosios "anodijos", netrukus užmigo tiesiog prie stalo. Tuomet Zita ir liepė Rimui atnešti šautuvą tvirtindama, kad Edviną nušaus pati, tačiau kai šis jos paliepimą įvykdė, moteris tai padaryti liepė jam ir išėjo iš buto, išsivesdama ir abi nepilnametes. R. Toleikis sakė ilgai žiūrėjęs į miegantį Edviną, kol pagaliau pasiryžęs ir iššovęs jam tiesiai į galvą.
Paslėpė srutų duobėje
Tuoj po šūvio į virtuvę sugrįžusi Z. Dilbienė su Nijole kruopščiai išvalė kraują bei padėjo Rimui išnešti nužudytojo kūną į lauką ir paguldyti į šlajutes. Pasikinkę arklį abu suaugusieji nugabeno E. Dilbos lavoną į gerokai tolėliau esančias gyvulininkystės fermas ir nuskandino kanalizacijos šulinyje, kuriame būdavo kaupiamos srutos. Rimas siūlė numesti kūną kur nors ant kelio, kad atrodytų, jog nusikaltimą įvykdė koks nors prašalaitis, bet moteris nesutiko. Šulinį Zita uždengė sunkiu mediniu dangčiu. Spėjama, kad net palaikų slaptavietė buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes prie šio šulinio kadaise Edvinas labai pykosi su savo žmona. Kažin ar tai turėjo būti galutinė nužudytojo kapavietė, nes minimą srutų duobę kasmet siurbdavo ne kas nors kitas, o nužudytojo svainis Vaclovas Rimkus, tačiau tais metais "Vienybės" kolūkis galutinai subyrėjo ir ferma tapo nebenaudojama. Vis dėlto Zita kartkartėm sugrįždavo prie kanalizacijos duobės, kad įsitikintų, jog Edvino kūnas neišplaukė. Prieš kelerius metus, aptikusi į paviršių iškilusius velionio rūbus, moteris juos sunaikino.
Dingęs be žinios
Kai Edvino Dilbos buvo pasigesta, Zita visiems tvirtino, jog vyras nesugrįžo išėjęs parsinešti "anodijos". Traktorininko ieškojo ir artimieji, ir kaimynai, ir bendradarbiai. Zita kreipėsi ir į policiją, kuri paskelbė oficialią paiešką, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Buvo keliamos versijos, jog girtas E. Dilba paskendo netoliese tekančiame Ežeruonos upelyje, ant vieškelio aptikus į kraują panašaus skysčio balutę spėliota, kad vyriškį galėjo partrenkti, mirtinai sužaloti ir nusivežti koks nors pro šalį pravažiuojantis automobilis. Buvo pasklidę gandai, kad su E. Dilba galėjo susidoroti ir koks nors jo žmonos dūsautojas, tačiau Zita laikėsi taip, kaip pridera liūdinčiai našlei, todėl ilgainiui įtarinėjimai nutilo.
Sąžinės priekaištai sugriovė gyvenimą
Kruvinuose įvykiuose dalyvavęs ketvertukas ilgus metus slėpė baisią paslaptį, tačiau, pasak vietinių gyventojų, visi jie turėjo problemų dėl psichikos. Greičiausiai atsigavo Z. Dilbienė, kuri, anot Rimo, dar apie metus mylėdavosi ir su juo, o vėliau susirado naują sugyventinį. Kaimynų apibūdinama kaip gera šeimininkė, moteris rūpinosi ne tik trim savo vaikais, bet ir neįgalia seserimi. Mirus motinai Zita su šeima persikėlė į tame pačiame kaime esančią jos sodybą ir pavyzdingai ją sutvarkė.
Visiškai kitaip susiklostė Rimo Toleikio likimas. Anot motinos, psichologinių problemų jau nuo gimimo turėjęs vaikinas sąžinės nuraminimo bandė ieškoti religijoje. Tačiau tradicinis tikėjimas Rimo nepaguodė, todėl jis ėmė lankytis "Tikėjimo žodžio" bažnyčios susirinkimuose. Kaime net buvo pasklidusios kalbos, jog R. Toleikis susidėjo su "Jehovos liudininkais". Visi stebėjosi, kai Rimas kieme garsiai giedodavo giesmes, o kartą padegė savo daržinę. Kai kaimynai subėgo gesinti gaisro, to daryti jiems neleido ir mėtydamas į ugnį malkas tikino, kad daržinę aukoja Dievui.
Kryžių numetė į krūmus
Vėliau R. Toleikis iš mamos namų išsikėlė ir savavališkai Kaupių kaimo laukugalyje, prie nedidelio miškelio, susirentė gal kokių penkių žingsnių ilgio bei trijų pločio trobelę, šiaudais dengtą daržinėlę arkliui ir malkinę. Savo sodybėlę apsitvėrė spygliuota viela. Vaikinas kieme išsikėlė didelį metalinį kryžių, prieš kurį ir melsdavosi, tačiau kai maldose dvasinės paguodos nerado, kryžių nupjovė ir numetė į krūmus. Rimas nakvodavo savo valdose, tačiau kasdien nuvykdavo pas motiną pavalgyti ir atnešti jai vandens. Vaikinas minėtojo gimtadienio dalyviams pasakė, kad mintis prisipažinti nužudžius kaimyną nuolat kirbėjo. Esą 1999 metais jis net buvo nuėjęs į Tauragės policijos komisariatą, tačiau tuomet pareigūnai jo pasakojimu nepatikėjo. Pastaruoju metu Rimas norėjo savo paslaptį patikėti kuriai nors kriminalinei televizijos laidai, tačiau nežinojo, kaip susirasti reikiamą žurnalistą.
Į policiją vyko savo noru
Netikėtą R. Toleikio išpažintį išklausiusios seserys Žaneta ir Rima bei jų svečiai vaikino paklausė, ką jis ketina daryti toliau. Rimas paprašė nuvežti jį į policiją. Vaclovas Rimkus norėjo pats nuvažiuoti prie jam gerai žinomo srutų šulinio ir nuleidęs vandenį įsitikinti, ar R. Toleikis paporino tiesą, tačiau vėliau nusprendė tai patikėti pareigūnams. Todėl jau kitą rytą Žaneta ir Rima nuvežė R. Toleikį į Tauragės policijos komisariatą, kur jis savo išpažintį pakartojo kriminalistams. Netrukus prie apleistos Leikiškių fermos liekanų suvažiavo net keli specialiųjų tarnybų automobiliai. Srutų duobės paviršių dar tebebuvo sukaustęs ledas, tad ugniagesiams- gelbėtojams teko jį iškapoti. Iš maždaug trijų metrų ilgio išbetonuotos duobės išsiurbus vandenį, dugne pareigūnai aptiko žmogaus kaulus. Ar tikrai aptikti Edvino Dilbos palaikai ir kokia buvo šio vyriškio mirties priežastis, tikimasi sužinoti atlikus ekspertizę Vilniaus teismo ekspertizės institute. Ekspertai teigia, kad pasitelkus šiuolaikinius metodus ir specialią aparatūrą tai įmanoma, tačiau tyrimas gali užtrukti kelis mėnesius. Pasak ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, jiems prisipažinęs R. Toleikis tikino, jog jam nuo širdies nusirito akmuo. R. Toleikiui ir Z. Dilbienei, kuriai dabar jau 50 metų, pareikšti įtarimai dėl nužudymo, tačiau jie nesuimti. Neabejojama, kad bus skiriama ir psichiatrinė ekspertizė.
