Kaip ištverti karštį?
Karštis - pagrindinis išbandymas vidutinio kontinentinio klimato gyventojui, susiruošusiam į pietus. Galimos pasekmės - saulės ir šilumos smūgiai, organizmo dehidratacija. Kaip to išvengti?
Visų pirma atvykę į karšto klimato zoną neskubėkite jau oro uoste nusiplėšti drabužius. Nesiskubinkite ir į pliažą. Pirmas 3-4 dienas į lauką išeikite dažnai, bet neilgam, palaipsniui ilgindami buvimo gryname ore laiką. Beje, nepamirškite prisidengti galvą!
Jei esate pasiryžęs susipažinti su šalimi, į kurią atvykote, prisieis rečiau naudotis kondicionieriumi. Pabūti vėsiame viešbučio numeryje - pasakiškas malonumas, tačiau taip organizmas neprisitaikys prie karščio ir buvimas saulėje jus vargins dar labiau.
Pradžioje susilaikykite nuo aktyvios veiklos ir ilgų pasivaikščiojimų bent jau vidurdienį.
Nesistenkite gelbėtis nuo karščio palindę po vėsiu dušu, nes tai suteiks palengvėjimą vos kelioms minutėms, o svarbiausia - staiga susitrauks kraujagyslės, kas yra pavojinga sveikatai.
Gerkite kuo daugiau šilto arba karšto vandens. Nepakanka vien numalšinti troškulį. Kad organizmas nedehidratuotų, būtina išgerti daugiau nei norisi. Mūsų klimato zonos gyventojui, patekusiam į vos ne pragarišką karštį, būtina per dieną suvartoti 4 litrus skysčių, o po fizinio krūvio (kuris, beje, galimas tik praėjus 3-4 paroms po atvykimo) - net 10 litrų. Jei organizmas negaus pakankamai skysčių, pradės naudoti vidinius rezervus.
Ne ką mažiau svarbu ir druskos. Su prakaitu iš organizmo pasišalina natris, kalis, kalcis ir kiti svarbūs elementai, o tai turi įtakos raumenims (kartu ir širdžiai). Kad išlaikytumėte vandens-druskų balansą, nepamirškite pasisūdyti maisto (galbūt kaip tik todėl pietų tautų patiekalai tokie aštrūs ir sūrūs).
Karštu metu sutrinka skrandžio sulčių sekrecija, dėl to sumažėja apetitas. Angliavandenių dieta (vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros) - tinkamiausia karštam klimatui, kadangi sulaiko skysčius organizme ir pagreitina adaptacijos procesą.
Be abejo, gerkite ir vaisiams plauti naudokite tik švarų vandenį (geriausia - pilstytą buteliukuose ir pirkitą parduotuvėse).
Karštis + drėgmė
Karštį ir didelę drėgmę (Centrinė Amerika, Brazilija, Afrika, Indija, Tailandas ir kt.) tam nepasiruošusiam žmogui dar sunkiau pakęsti. Prakaitas ne išgaruoja, o upeliais teka oda ir neatvėsina kūno. Jei drėgmė - 85 procentai (kaip tropikuose), pavojingai perkaisti galima ir esant 30 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Be to, oda nuolat drėgna ir suminkštėjusi, tad gali pradėti vystytis grybelinės ligos, todėl turite žiūrėti, kad būtų sausos kojos.
Nemažai bėdų sukelia prakaitinė. Jos galima išvengti kuo dažniau maudantis po dušu.
Šaltis
Jei patraukė į fiordus, jei norite pamatyti šiaurės pašvaistę, baltuosius lokius, vadinasi, pasirinkote sveiką kelionių maršrutą. Mūsų organizmas geriau ištveria šaltį nei karštį.
Būtina apsirūpinti gerais drabužiais, kad apsaugotų ne tik nuo šalčio, bet ir nuo vėjo. Vėjas iš organizmo "išpučia" šilumą. Pavyzdžiui, jei vėjo greitis 5 metrai per sekundę, vos minus 2 laipsnius Celsijaus jūs jausite kaip - 15 laipsnių šaltį.
Nepamirškite, kad taigos zonoje (tai ne tik Sibiras, bet ir Skandinavija, JAV šiaurė, Kanados pietinė dalis) vasarą labai didelis skirtumas tarp dienos ir nakties temperatūrų. Karštos dienos išvykos su nakvyne gali turėti liūdnų pasekmių - miegant galima sušalti ir esant 10 laipsnių Celsijaus temperatūrai, ypač jei prieš tai buvo vartota alkoholio.
Jei važiuojate į šiaurę žiemą, būkite pasirengę peržiūrėti savo racioną. Maistas turi būti ne tik vitaminingas, bet ir 2,5-3 kartus kaloringesnis nei įprasta. Neužmirškite daug gerti. Nors ir atrodytų keista, kuo arčiau Šiaurės poliaus, galimybė dehidratuoti organizmui tokia pat didelė kaip ir dykumoje. Tik drėgmę gariname ne prakaituodami, o su iškvepiamu oru.
Kalnai
Kalnų klimatas - žema temperatūra, didelis temperatūrų skirtumas dieną ir naktį, stiprūs vėjai ir maža drėgmė. Tačiau pavojingiausia - išretėjęs oras. Vieniems deguonies trūkumas (o kartu ir galvos skausmas, svaigimas, mieguistumas, viso kūno laužymas, kvėpavimo netolygumas) pasireiškia 4 000, kitiems - ir 1 600 metrų aukštyje. Nusilpusieji ir mažai sportuojantieji kartais gali blogai pasijusti ir nepasiekę 1 000 metrų aukščio.
Jei pasireiškia išvardinti simptomai, vadinasi, išsivystė kalnų liga. Tik pasireiškus šiems simptomams būtina iki minimumo sumažinti fizinį krūvį ir kuo greičiau nusileisti į tokį aukštį, kad gerai jaustumėtės. Kalnų liga dideliame aukštyje (aukščiau nei 4 000 metrų) net gali išprovokuoti plaučių ir smegenų pabrinkimą.
Dar viena liga, kuri gali grėsti kalnuose, - snieginis aklumas, savotiškas akių nudegimas. Iš pradžių nebeatskiriami paviršių nelygumai, po to pasireiškia skausmas, sutinsta vokai, laikinai apankama. Geriausia profilaktinė priemonė - akiniai nuo saulės.
