Net branduolinio ginklo radiaciją atlaikančios bakterijos atskleidė savo paslaptis mokslininkams.
Bakterija Deinococcus radiodurans atlaiko net pusantro milijono radų jonizuojančią radiaciją - tokia dozė 1000 kartų viršija mirtiną bet kokiai kitai gyvybei lygį. Daugumai organizmų nuo tokio smūgio DNR subyra į trupinius, o Deinococcus radiodurans genomas lieka sveikas.
Mokslininkai seniai spėliojo, kaip šie mikrobai atlaiko tokias baisias sąlygas. Dabar jau manoma, kad pavyko rasti atsakymą. Pasirodo, šios bakterijos DNR taip pat suyra į dalis, bet jos po to kažkaip atsistato. Deinococcus radiodurans, turinti tik vieną komplektą DNR reparacijos enzimų, sugeba labai glaudžiai supakuoti savo genomą į žiedo pavidalo darinį.
Anot Izraelio Weizmanno instituto mokslininkų, kuriems vadovauja Smadaras Levinas-Zaidmannas, būtent tokia DNR struktūra ir užtikrina jai galimybę atstatyti tiksliai ankstesnę būklę. Paveikus radiacija, DNR susiskaldo, bet tos nuolaužos neišsilaksto. Todėl vėliau vėl susilipdyti į buvusią visumą joms visai nesunku, mano Izraelio genetikai, paskelbę apie savo tyrimų rezultatus žurnale "Science".
Beje, jie parodė, kad Deinococcus radiodurans savo genomą taiso dviem etapais. Iš pradžių suskaidytos DNR dalys susijungia paprastai, be jokio biocheminio šablono; paskui prasideda kitas procesas - pagal šabloną genas RecA sustato visas likusias dalis į savo vietas.
dpa-ELTA
