Mantas Lideikis
Prienų rajono Veiverių miestelio gyventojai sako, jog miestelį skersai kertančioje Kauno gatvėje gyvenęs 49 metų Vidas Petruševičius buvo geras žmogus. Na, tą jo geruma šiek tiek menkino didelis pomėgis išgerti. Vien tik per tai jau keletą metų vyriškis niekur nedirbo - anksčiau "Lietuvos geležinkelių" darbininku buvęs Vidas vertėsi iš atsitiktinių uždarbių pas žmones. Žinoma, kol buvo gyva mama, šiek tiek prisidurdavo iš jos pensijos. Tačiau maitintoja prieš trejetą metų mirė ir Vidas liko vienas kaip pirštas gyventi gana sukiužusioje savo mamos trobelikėje.
Tiesa, visai netoli, vos už poros šimtų metrų,toje pačioje gatvėje stovinčiame dviaukščiame keturių butų name gyvena Vido šeima - žmona Zita ir dvi dukterys Vidimanta ir Kristina. Anksčiau čia gyveno ir Vidas, tačiau pastaraisiais metais jis mieliau glaudėsi pas mamą. Šeima jau buvo senokai suirusi, nors oficialiai išsiskyrę ir nebuvo.
Dabar apie Vidą jau kaip apie velionį šnekantys buvę artimieji privalėjo pasirūpinti ir jo laidotuvėmis.
Šio dar palyginti jauno vyro mirtis buvo gana netikėta ne tik miestelio gyventojams, kurie Vidą neblogai pažinojo, bet ir jo artimiesiems. Žmogus nesirgo jokia mirtina liga ir, suprantama, nė negalvojo, kad savo penktosios dešimties gimtadienio jau nebesulauks. O kad taip nutiktų, pasirūpino trys dar iš paauglių amžiaus neišsiritę taip pat Veiveriuose gyvenantys vyrukai. Praėjusio trečiadienio naktį paaugliai Vidą paprasčiausiai užmušė.
Paskutinįjį savo gyvenimo vakarą V. Petrusevičius, kaip buvo pamėgęs, vakarojo viename iš miestelyje veikiančių alaus barų. Apie dvyliktą valandą nakties vyriškis pagaliau nutarė, jog jau laikas sukti ienas link namų. Tačiau alučio slegiamos kojos gana nenoriai klausė savo šeimininko, tad šį palydėti į netoliese esančius namus pasišovė aplink sukinėjęsi trys nepilnamečiai - 16 metų Aivaras, 15 metų Egidijus ir 14 metų Paulius. Kažin ar iš geros širdies šie vaikinai naktį ne į namus traukė, o blaškėsi kažkur su neblaiviu, jiems jau į tėvus tinkančiu vyru.
Likus gal porai šimtų metrų iki Vido namų, tarp jo ir jaunuolių kilo susistumdymas ir muštynės. Deja, gerokai įkaušęs vyriškis neįstengė pasipriešinti trims iš vaikų amžiaus dar neišaugusiems padaužoms. Prakirsta galva Vidas netrukus nusirito į griovį šalia pėsčiųjų tako, vieno iš Kauno gatvės namų patvoryje. Čia jis ir toliau buvo negailestingai talžomas.
Žmonės tuo metu jau miegojo, todėl mačiusių patį įvykį nebuvo. Namo, prie kurio viskas ir dėjosi, šeimininkė taip pat miegojo. Moteris pasakojo, jog maždaug apie pusę pirmos nakties į jos langus kažkas ėmė stipriai belsti. Kai priėjo pasižiūrėti, už lango išvydo tris vaikinukus, kurie pranešė, jog griovyje prie jos tvoros guli vyras ir jam reikia pagalbos. Šeimininkė pažino iš matymo pažįstamą Vidą, matė, jog šio veidas yra sužalotas, o pats jisai guli be sąmonės.
Moteris telefonu surinko skubios pagalbos numerį 112. Atsiliepus policijos pareigūnui pranešė, kas nutiko, ir prašė kuo skubiau atsiųsti greitąją. Tačiau aname laido gale jai buvo atsakyta, jog tokiu atveju reikia skambinti į greitąją medicinos pagalbą numeriu 03. Taip praėjo dar kelios minutės, kol pagaliau pavyko susisiekti su Prienuose budinčiais greitosios pagalbos medikais. Jų ekipažas, pasak moteriškės, tarp Prienų ir Veiverių esančius maždaug 30 kilometrų įveikė gal per pusę valandos.
Dar gyvą Vidą pasiguldę ant neštuvų gydytojai įsikėlė į mašiną ir tuoj pat išvežė į ligoninę. Deja, gydymo įstaigos žmogus nebepasiekė - mirė pakeliui.
Tyrimą pradėję Prienų rajono policijos komisariato kriminalistai netrukus sulaikė ir į areštinę uždarė tris minėtus nepilnamečius. Kitą dieną jie jau davė parodymus pareigūnams ir teisėjui. Teismas juos leido suimti dešimčiai parų. Dar vienas vyras suimtas mėnesiui. Įtariama, kad tai jis yra šio nusikaltimo užsakovas. Pažadėjęs pusę litro degtinės paaugliams, jis jų paprašė kiek aplamdyti šonkaulius Vidui. Piemengaliai persistengė ir dabar turės tikrai daug nemalonumų.
Pasak pakalbintų veiveriškių, šie jaunuoliai daugeliui yra pažįstami. O kaipgi nepažinsi - miestelis mažas, čia vienas kitą gyventojai žino kaip nuluptus. Pasak kai kurių, Veiveriuose netrūksta "smarkaus" jaunimo, tačiau šie iki šiol nebuvo pagarsėję kokiais nors "žygiais".
Abi Vido dukterys tvirtino, jog gatvėje sutikti, tie tuos iš matymo pažįstami vaikinai visuomet maloniai pasisveikindavo. Su tėvu iki pat mirties ryšių nenutraukusios merginos sakė, kad Veiveriai nėra pats saugiausias miestelis, čia dažnai pasitaikydavo įvairiausių susidūrimų su vietiniais ir nepažįstamais vaikinais. Merginos teigė, jog vakarais neretai baisu į gatvę išeiti, kas nors vis prisikabina. Tačiau iki šiol daugeliui sunku patikėti, kad tokie jauni vyrukai galėjo taip žiauriai pasielgti.
Pats mirusysis, tegu ir mėgęs išgerti, niekuomet negarsėjo agresyviu elgesiu, nebuvo priekabus ar triukšmingas. Net ir gerokai "perlenkęs" jis traukdavo į savo būstą ir ramiai miegodavo. Dėl to daugeliui iš pradžių buvo visiškai nesuprantama, kodėl tarp jo ir keliais dešimtmečiais jaunesnių mušeikų kilo peštynės. Juk ir atimti iš žmogelio nebuvo ko. Tik paaiškėjus, kad būta ir šio nusikaltimo užsakovo viskas lyg ir atsistojo į savo vietas.
