Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas siūlo teisėsaugai tirti ne tik atvejus, kai žemės sklypus įsigijo valstybės tarnautojai, bet ir lygiagrečiai aiškintis aplinkybes, kuriomis žemės sklypus įsigijo privatūs asmenys, tarp kurių yra ir nusikalstamo pasaulio atstovų.
"Jeigu jau aiškinamės, kaip vieną ar kitą sklypą arba dešimtį jų įsigijo žemėtvarkininkas, tai pasižiūrėkime, o kam dar savanaudiškais tikslais jis padėjo neteisėtai įsigyti žemės", - BNS korespondentui trečiadienį teigė A. Sadeckas.
Jo teigimu, esama pagrindo manyti, kad abejotinos reputacijos asmenims įsigyjant žemės sklypus, galėjo būti pasinaudojama korupciniais ryšiais ar daromas kriminalinis poveikis.
Šį raginimą parlamentaras išdėstė rašte Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui Valentinui Junokui ir Lietuvos policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui.
"Be galimų tiesioginių korupcijos apraiškų, šie atvejai gali būti ir pinigų plovimo bei nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo forma. Todėl čia reikalingas abiejų teisėsaugos institucijų glaudus bendradarbiavimas", - teigė A. Sadeckas.
Jo nuomone, nusikalstamo pasaulio atstovams ir kitiems nesąžiningiems asmenims žemės sklypus užvaldyti galėjo padėti tie patys valstybės tarnautojai, ką patvirtino ištirti neteisėto žemės sklypų dalijimo atvejai Vilniaus mieste.
"Valstybės tarnautojai ne tik patys galėjo įsigyti kelis sklypus, bet ir už atitinkamą mokestį ar kitas paslaugas galėjo padėti žeme apsirūpinti nusikalstamoms struktūroms ir kitose šalies vietovėse", - tvirtino A. Sadeckas.
Jis įtaria, kad nusikalstamų struktūrų atstovai galėjo terorizuoti bei šantažuoti ne tik valstybės tarnautojus, daug ką lemiančius skirstant žemės sklypus, bet ir taikyti tam tikrą nusikalstamą poveikį tiems žmonėms, kurių buvo reikalaujama perleisti nuosavybės teisės į prestižinėse vietose pretenduojamą atgauti žemę.
A. Sadeckas sakė tikįs, kad išplėstas žemės sklypų įsigijimo teisėtumo tyrimas duos teigiamų rezultatų.
"Tai turėtų daug plačiau parodyti visą situaciją, kuri yra susijusi su žemėtvarkos problemomis, ir daug plačiau atskleistų korupcijos apraiškas. Čia yra ne vien tik piktnaudžiavimas tarnyba arba pareigų neatlikimas, išplėstas tyrimas gali nustatyti dar daugiau įstatymų pažeidimų", - tvirtino A. Sadeckas.
Skandalas dėl žemėtvarkos valdininkų piktnaudžiavimo dalijant sklypus kilo birželio pradžioje.
Specialiai sudarytos darbo komisijos, turinčios ištirti neteisėto žemės sklypų skyrimo aplinkybes ir mastus, pateiktame sąraše išvardyti daugiau nei 3 tūkst. žmonių, turinčių daug žemės sklypų.
Nustatyta, kad daugiausia žemės sklypų yra įsigiję Klaipėdos žemėtvarkininkai, kai kurie jų - po kelias dešimtis.
Tarp asmenų, įtariamų piktnaudžiavus įsigyjant sklypus, yra muitininkų, taip pat medicinos srities atstovų, verslininkų, politikų.
BNS
