Pasaulis atsisveikino su vienu įžymiausių praėjusio šimtmečio politikų, Nobelio premijos laureatu, Palestinos savivaldos prezidentu Jasiru Arafatu. Jo tikrasis vardas buvo Muhammadas Abdas al-Rahamanas ar-Raoufas al-Qudwah al-Husayni. Jasiras gimė 1929 metais kuklioje prekybininkų šeimoje. Jau palaidojus Jasirą Egipte nuo vėžio mirė jaunesnysis jo brolis Fathis Arafatas (67 m.). Pastarąsias keletą dienų jis buvo be sąmonės ir net nesužinojo apie vyresniojo brolio mirtį.
Paskutinė kelionė
Paskutinius 3 metus J. Arafatas gyveno Ramalache ir niekur iš jo nebuvo išvykęs bijodamas, kad Izraelis neįleis jo atgal. Jis mirė Paryžiuje ir visas pasaulis sekė jo kelionę į savo šalį, kuriai išlaisvinti J. Arafatas atidavė visą savo gyvenimą. Laidotuvės vyko paskutiniąją ramadano dieną. Musulmonui tai didelė garbė.
Teroristas Nr. 1 mirė Persi ligoninėje. Jo karstas po to, kai su mirusiuoju atsisveikino Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas, buvo įkeltas į lėktuvą ir atskraidintas į Egiptą. Čia iš daugiau kaip 40 pasaulio šalių atvyko prezidentai ir premjerai, karaliai ir emirai, užsienio reikalų ministrai. Iš Al-Galio mečetės J. Arafato karstas, uždengtas Palestinos vėliava ir padėtas ant patrankos lafeto, traukiamas 8 juodų arklių buvo nuvežtas į karinę bazę ir įkeltas į tą patį lėktuvą. Apie tūkstantį aukštų svečių tylomis ėjo paskui karstą. Tik našlė Suha ir devynmetė duktė Zahva neslėpė ašarų. Jas kiek įmanoma guodė Egipto prezidento Mubarako žmona. Atsisveikinus lėktuvas pakilo į dangų ir nusileido prie Izraelio pasienio. Čia buvo perneštas į sraigtasparnį ir atskraidintas į Ramalachą. Šioje vietoje rami laidotuvių ceremonija virto didžiule sumaištimi.
Trumpa ceremonija
Ketinta karstą nunešti į Mukatos būstinės pagrindinį vestibiulį, kur žmonės galėtų atiduoti pagarbą velioniui, tačiau planuotą ceremoniją teko trumpinti. Musulmonų dvasininkas užbėrė saują žemių ant karsto, nuleisto į betono kapą, dengtą baltu marmuru. Jį puošia tradiciniu galvos apdangalu apsisiautusio J. Arafato portretas.
Sumaištyje per šaudymus keturi žmonės buvo sužeisti. Dar prieš laidotuvių ceremonijos pradžią tūkstančiai gedinčių palestiniečių, prasiveržusių pro saugumo užtvarą į aikštę prie Mukatos būstinės, taip ir nenurimo. Vieni kariai šaudė į orą saliutuodami savo vadui, o kiti - kad suvaldytų įsisiautėjusią minią, bet nesėkmingai. Visi šaukė: "Yasser, Yasser, Allahu akbar" (Alachas didis) ir "Mes paaukosim savo kraują ir sielą už tave, Abu Amarai". Kiekvienas palestinietis stengėsi prasibrauti pro ginkluotus vyrus prie karsto ir paliesti jį ranka.
Kaip laidojamas musulmonas
Pirmiausia velionis tris, penkis ar daugiau kartų - būtinai turi būti nelyginis skaičius - nuprausiamas. Paskutinį kartą - su lotoso lapais. Toliau antroji laidotuvių dalis - kafanas - suvyniojimas. Kakta, nosis, keliai gali būti ištepami aromatiniais aliejais, po to lavonas susukamas į tris paklodes ir surišamas keturiomis virvėmis. Vėliau kūnas į kapą guldomas ant dešiniojo šono, veidas turi būti būtinai atsuktas į Meką. Prieš užpilant žemėmis ant kūno dedami akmenys ar medinės lentos. Žmona privalo gedėti keturis mėnesius ir 10 dienų.
Be įpėdinio
Ir pačioje Palestinoje paskelbtas 40 dienų gedulas, uždarytos mokyklos. Palestinos savivaldos vadovo pareigas 60 dienų laikinai eis dabartinis parlamento pirmininkas Ruhis Fatuhas. Įstatymai numato, kad ne vėliau kaip per du mėnesius palestiniečių teritorijose turės būti surengti visuotiniai tiesioginiai prezidento rinkimai. Jau nuspręsta, kad jie įvyks sausio 9 dieną. Žemaūgis, kelių dienų barzdą mėgęs J. Arafatas į lyderius iškilo dėl liepsningo charakterio ir visiško atsidavimo savo siekiui. Dabar ieškoma, kas pakeis palestiniečių lyderį ir kaip tai paveiks izraeliečių - palestiniečių konfliktą. Nacionalinio judėjimo lyderis ir įkvėpėjas nepaliko jokio įpėdinio. Jo aplinkoje nėra tokio, kuris būtų labai populiarus tarp palestiniečių ir galėtų vadovauti pasipriešinimo judėjimui. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad pasipriešinimo judėjimas gali virsti smarkiai religiniu. Ir iki šiol radikalių religinių teroristinių organizacijų, kovojančių prieš Izraelį, lyderiai kaltino J. Arafatą, jog šis nukrypo nuo "teisingo" kelio ir tapo korumpuotu lyderiu. Politinis palestiniečių judėjimas "Fatah" kandidatu į prezidento postą iškėlė buvusį premjerą Machmudą Abasą, tačiau jį jau mėginta nužudyti. Kovotojai, atskilę nuo J. Arafato judėjimo "Fatah", šaukdami: "Ne Abu Mazenui!" (M. Abaso kovinis slapyvardis), pradėjo šaudyti. Asmens sargybiniai 69 metų M. Abasą skubiai nuvedė į palapinę, du sargybiniai žuvo. Susirėmimas prie J. Arafato gedulo palapinės - dar vienas savivaldoje siaučiančios anarchijos požymis. Sumaištis dar J. Arafatui gulint mirties patale kilo ne tik dėl naujų lyderių paieškos, bet ir dėl prezidento pinigų.
Dolerių dalybos
Palestiniečių vadovybė suskato ieškoti visame pasaulyje išslapstytų milijonų. Keturis dešimtmečius vadovaudamas palestiniečiams, J. Arafatas sukūrė ir didžiulę finansinę imperiją. Izraelio žvalgybos duomenimis, J. Arafatas daug investavo į nekilnojamąjį turtą ir statybas JAV, Pietų Amerikoje jam priklauso bananų auginimo ir prekybos kompanijos, Azijoje - Maldyvų oro linijos, daug pinigų paslėpta bankų sąskaitose. Pats palestiniečių lyderis gyveno labai kukliai, o Palestina gaudavo nemažai paramos iš arabų ir Vakarų valstybių, jai pagelbėdavo ir Sovietų Sąjunga.
Manoma, kad dėl visame pasaulyje išslapstytų J. Arafato turtų kilo nesutarimai tarp Suhos ir Arafato finansų patarėjo M. Rašido. Palestiniečių pareigūnams susiruošus į Prancūziją aplankyti komos ištikto prezidento, Suha juos apkaltino sąmokslu. Ji piktinosi, neva palestiniečiai nori jos vyrą palaidoti gyvą. Tada žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad pati Suha prancūzų gydytojams neleido atlikti pakartotinės J. Arafato kompiuterinės tomografijos, kuri būtų patvirtinusi, jog palestiniečių lyderis jau miręs. Palestiniečiai priminė, kad Suha jau kelerius metus negyveno su J. Arafatu, nebuvo su juo ir pastaruosius trejus metus, kai jam teko gyventi uždarytam savo būstinėje Vakarų Kranto Ramalacho mieste.
Suhos, kurią J. Arafatas vedė 1990 metais, palestiniečiai nemėgo. Madas sekanti šviesiaplaukė mėgo prabangą, o tai nesiderino su palestiniečio lyderio gyvenimu. 1995 metais Suha Paryžiuje pagimdė dukrą, kuri J. Arafato motinos garbei buvo pavadinta Zahva. Kad moteris gimdė Paryžiuje, kur ji po kurio laiko ir apsigyveno, palestiniečiams irgi labai nepatiko.
Tačiau noras turėti prezidento pinigus sutaikė abi puses. Izraeliečių teigimu, Palestinos administracija dar mirties išvakarėse sudarė finansinę sutartį. Už tai, kad našlė atskleidė, kur yra vyro pinigai, jai buvo pažadėta kasmet išmokėti po 22 milijonus dolerių. Tiek, kiek iki šiol į jos sąskaitą pervesdavo ir J. Arafatas. Įvairių šaltinių teigimu, Palestinai liko apie 4 milijardai dolerių.
Paslaptinga mirtis
Nors J. Arafatas ir palaidotas, tačiau iki šiol nėra tiksliai žinoma, nuo ko mirė palestiniečių lyderis. Nuo vėžio ar insulto, nuo AIDS, o gal buvo nunuodytas? J. Arafato asmens gydytojas Ašrafas Kurdi reikalavo skrodimo, bet jis taip ir nebuvo atliktas. Daktaras Kurdi jau 20 metų buvo šalia J. Arafato ir nuo A iki Ž žinojo visas jo ligas.
A. Kurdi teigimu, jis spalio pradžioje apžiūrėjo savo pacientą, kuris buvo "sveikas kaip agurkėlis". Bet po kelių dienų mirtinai susirgo ir atsidūrė komoje. Ar ne nuo nuodų? Vien per paskutinius metus J. Arafatą bandė nunuodyti du kartus. Pirmą kartą nuodų buvo įdėta į taip J. Arafato mėgstamus ryžius, o antrą - specialiu mirtinu tirpalu buvo apdirbtas laiškas. J. Arafatą išgelbėjo jo saugumo tarnyba, kuri tikrino ir maistą, ir korespondenciją. Bet trečias kartas galėjo ir nemeluoti, prasprūsti pro apsaugos akis, juolab kad ir pačioje Palestinoje buvo daugybė suinteresuotųjų, kad lyderis kuo greičiau būtų pakeistas.
Prancūzijos medikai nustatė, kad J. Arafato kraujyje labai sumažėję hemoglobino. Panašūs simptomai, kai nuodijama aršeniku. Juo viduramžiais naudojosi Mediči šeimynėlė, šis nuodas naudojamas ir dabar. Dabar, aišku, tiek Pentagono, tiek Maskvos ar Izraelio laboratorijose sukuriama ir efektyvesnių priemonių, kai nunuodijama be jokių pėdsakų. Palestiniečių saugumo tarnybos jau pradėjo tyrimą ir galbūt kada nors teisybė paaiškės. Tai, kad tyrėjus bandoma nukreipti netikrais pėdsakais, aišku jau dabar. Internete pasirodė pranešimų, kad J. Arafatas sirgo AIDS, nes buvo gėjus. Praeityje Izraelyje buvo atvirai kalbama apie J. Arafato homoseksualinius santykius. Patys sargybiniai dažniausiai irgi būdavo gėjai ir linksmindavosi su J. Arafatu. Šiais Izraelio skleidžiamais gandais tiki ne visi, nes kaip tik Izraelis, ypač kai į valdžią atėjo ministras pirmininkas Arielis Šaronas, siekė nusikratyti J. Arafato.
