Dar vis tebekomentuojamas Aukščiausiojo Teismo (AT) septynių teisėjų kolegijos sprendimas išteisinti Rolandą Paksą baudžiamojoje byloje dėl valstybės paslapties atskleidimo. Kai kurie politikai ir R. Pakso partijos kolegos džiaugiasi, kad pagaliau teisybė nugalėjo ir jie laimėjo. Teisininkai, tie, kurie prieš R. Paksą, sako, kad nuneigti Konstitucinio Teismo (KT) išvadą yra teisinis šarlatanizmas.
Teismų priešprieša
Žurnalas "Veidas (Nr. 51) rašo, kad AT sprendimas atskleidė tarp Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų tvyrančią įtampą, kuri tampa vis akivaizdesnė. Įkūrus Konstitucinį Teismą, AT į jį kreipėsi tik aštuonis kartus, prašydamas patikrinti, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai. Tik vieną kartą tai padarė AT pirmininkas Vytautas Greičius. Paskutinį kartą kreiptasi prieš vienuolika metų. KT pagalbos dažniausiai prašo kitų grandžių teismai. Tai liudija, kad AT nėra linkęs pripažinti KT viršenybės, tikrinant, ar įstatymai atitinka Konstituciją.
Toliau tame pačiame žurnalo straipsnyje "Kuris Teismas svarbesnis" konstitucinės teisės profesorius Egidijus Jarašiūnas samprotauja:
- Nuo 1992 m., atsiradus KT, Lietuvos teisinio gyvenimo centras yra Konstitucija. Iki tol visi įstatymai buvo neginčijami. Atsiradus KT, yra ir turi būti tikrinama, ar įstatymai atitinka Konstituciją.
Kiekvienas teismas privalo dirbti savo darbą. KT neturi revizuoti AT sprendimų. KT turi tikrinti instrumentus, kuriais naudojasi AT, tai yra įstatymus ir poįstatyminius aktus. Tikrinti, ar įstatymai atitinka Konstituciją. Grojant blogais instrumentais negalima atlikti tobulo kūrinio, t.y. teisingo kūrinio. Tų, kurie taiko tuos instrumentus, pareiga - pagalvoti, ar jie atitinka Konstituciją.
Situacija nėra gera. 1992 m. priimta Konstitucija. 1998 m. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad mirties bausmė, numatyta Baudžiamajame kodekse, prieštarauja mūsų pagrindiniam įstatymui. Po Konstitucijos priėmimo mirties bausmė buvo taikoma dar šešerius metus. Kas kreipėsi į KT su prašymu išsiaiškinti įstatymų, leidžiančių taikyti mirties bausmę, konstitucingumą? Parlamentas, bet ne teismai. O sprendimus bausti mirties bausme priiminėjo teismai. Čia ir atsakymas, daugiau komentarų nereikia. Tai parodo viską. Taip pat ir teisėjų mentalitetą, teisės neskyrimą nuo įstatymo.
Panašiai Egidijus Jarašiūnas Aukščiausiojo Teismo sprendimą, jau po to, kai buvo paskelbti nutarties motyvai, komentuoja ir "Lietuvos ryte". "Paskelbti motyvai verčia rimtai abejoti, jog Aukščiausiasis Teismas tinkamai atliko savo misiją", - sako profesorius. Jo nuomone, Aukščiausiasis Teismas bylą turėjo sugrąžinti į apeliacinę instanciją papildomam tyrimui.
Paksas ruošiasi prezidentauti
Visai kitokios nuotaikos R. Pakso komandoje. "Lietuvos žinios" apsilankė R. Pakso laikinajame prezidentiniame kabinete. Jos rašo, kad per apkaltą iš Prezidentūros rūmų Simono Daukanto aikštėje išvarytas liberalų demokratų lyderis - 49 metų Rolandas Paksas prezidentinį kabinetą įsirengė Pylimo gatvėje, Vilniuje. Dabartinis Pakso darbo kabinetas ir buvęs prezidentinis - lyg pusbroliai. Tokio pat stiliaus senoviniai baldai, ant sienos kabo įrėmintas prezidento pažymėjimas bei regalijos. Didelės gėlės - irgi kaip Prezidentūroje. Dvi vėliavos - trispalvė ir Vyčio. Prie sienos, ant komodos, sudėliotos artimųjų nuotraukos. Tiesa, Pakso darbo patalpos gerokai mažesnės negu Prezidentūroje.
Užsiminus, kad dabartinis darbo kabinetas labai panašus į darbo vietą Prezidentūroje, Paksas pataiso: "Čia ne panašu, čia ir yra prezidento kabinetas".
Kaip sakė Paksas, AT sprendimas - ne pabaiga. Nušalintasis prezidentas ir jo vadovaujama Liberalų demokratų partija kuria planus, kaip panaikinti apkaltos rezultatus. Mat pareigūnas, pripažinus šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, negali eiti jokių pareigų, kurioms reikalinga priesaika. Anot Pakso, bus siekiama teisiniu būdu pripažinti apkaltą niekine ir Lietuvoje, ir Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Pastarajame Pakso ieškinys bus nagrinėjamas jau šiemet. Jis atsisakė komentuoti, kokiais būdais bus bandoma Lietuvoje panaikinti apkaltos rezultatus, tačiau tvirtino tikįs, "kad ateis laikas, kai Seimo nariams teks atitaisyti padarytą klaidą".
Jeigu pavyks įgyvendinti partijos ir asmeninius Pakso planus, jis ketina nedelsdamas grįžti į Prezidentūrą. "Tą patį rytą, kai tai (apkalta pripažinta niekine - red.) bus padaryta, aš susikraunu savo "papkutę" - ir tiesiai į Daukanto 3, į savo kabinetą," - žadėjo jis. Eksprezidentas sakė net nesiteistų dėl neišmokėto atlyginimo, nes veržiasi prie darbo.
Teisingumas triumfuoja?
Aistros dėl R. Pakso nusirito ir už Atlanto. Bronius Nainys "Amerikos lietuvyje" labai plačiai komentuoja susidariusią situaciją.
Demokratiškai išrinktas, taigi - teisėtas, Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas prieš 20 mėnesių Seimo buvo pašalintas iš pareigų už tris Konstitucinio Teismo sprendimu šiurkščiais Konstitucijos pažeidimais pripažintus tarnybinius prasižengimus. Sutrumpintai juos galima aptarti taip:
1. Naudodamasis tarnybine padėtimi, Rolandas Paksas bendrovės "Žemaitijos keliai" vadovus bei akcininkus įtakojo akcijas perleisti jam artimiems asmenims.
2. Išdavė valstybės paslaptį, savo rėmėjui Jurijui Borisovui sąmoningai leisdamas suprasti, kad jo telefoninių pokalbių klausosi specialios valstybės įstaigos.
3. Neteisėtai, išimties tvarka, Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Tuojau po pašalinimo, pirmuosius du prasižengimus pavadinę nusikaltimais, kaltintojai paprašė valstybės prokuratūrą prezidento pareigybės, o ir su ja susietos neliečiamybės netekusiam piliečiui Rolandui Paksui iškelti baudžiamąsias bylas. Pirmąjį prasižengimą ištyrę ir nė kokių įrodymų nusikaltimui neradę, prokurorai bylą kelti atsisakė. Už antrąjį - valstybės paslapties išdavimą iškeltą bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas Rolandą Paksą išteisino, Apeliacinis teismas jį apkaltino, bet nebaudė, o dėl to bylą gavęs Aukščiausiasis Teismas buvusio prezidento ne tik nebaudė, bet pripažino jį visiškai nekaltu. Ir prokuratūros vardu bylą kėlusiam prokurorui Mindaugui Dūdai beliko Rolandą Paksą tik pasveikinti, nes šis nutarimas jau galutinis, neskundžiamas, gerbtinas ir vykdytinas. Tad ar šios vyriausios Lietuvoje teisinės įstaigos, kaip kartą jau man, tai nežinančiam, buvo priminta, taigi vyresnės ir už Konstitucinį Teismą, sprendimas tikrai nieko nereiškia? Taip teigdami, kaltintojai "blūdija", sakytų mano gimtosios aukštaitiškos aplinkos liaudis.
"AT sprendimą vertinu teigiamai. Tiesa, teisingumas triumfuoja. Įvyko tai, kas turėjo įvykti. Mielieji, įvyko tai, kas turėjo įvykti prieš pusantrų metų Seimo posėdyje. Aš esu išteisintas. Ir iš tų šešiolikos ar daugiau kaltinimų, kurie buvo mesti, siekiant suklaidinti visuomenę, beliko tik vienas - pilietybės (Borisovui.b/n) suteikimas. 847 pilietybės Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko buvo suteiktos tokia pačia tvarka. Išimties tvarka aš suteikiau tik 10. Ir dėl tokių dalykų prezidentai nėra šalinami", - po AT posėdžio ramiai kalbėjo Rolandas Paksas, klausinėjamas spaudos atstovų, kaip jis vertina šios vyriausios Lietuvoje teisinės įstaigos galutinį ir neskundžiamą sprendimą. Tačiau Rolando Pakso minimame, balsavusiųjų daugumos prezidentą pašalinusiame Seimo posėdyje taip nebuvo ir, pagal kaltintojus, taip neturėjo būti.
Dauguma Pakso pusėje
Mano nuomonės tai nekeičia, sako vienas iš uolesniųjų Rolando Pakso šalintojų, beveik kas metai partijas keičiantis ir dabar vėl naują kuriantis neseniai įsikūrusios liberalų frakcijos seniūnas Algis Kašėta, modamas ranka į Aukščiausiosios Lietuvos teisinės įstaigos išplėstinio posėdžio Rolandą Paksą išteisinusių septynių narių nutarimą. Taip pat porina ir konservatorė Rasa Juknevičienė, galų gale pripažindama, kad Pakso pašalinimą lėmė ne teisė, bet politika. Politinė ir teisinė atsakomybės skirtingos, todėl nereikia jų painioti, teigia Seimo nutarimą gindamas ir klaidos nepripažindamas jo pirmininkas Artūras Paulauskas. Pagal šiuos tris garsius seimūnus politikai valia susidoroti su visiškai nekaltu, bet jų nemėgstamu net ir valstybės prezidentu. Tačiau visuomenės nusiteikimas visgi kitoks. Į apie AT sprendimo pranešimus OMNI ir DELFI tinklalapiuose atsiliepusiųjų dauguma, net 80 proc., Rolando Pakso pusėje. Gal dėl to aršiausiai buvusį prezidentą niekinusio, peikusio bei pravardžiavusio "Lietuvos ryto" vedamuosiuose apie dabartinį AT sprendimą - nė žodelio. Bet čia - tik politikų ir visuomenės vieni kitiems prieštaraujantieji nusiteikimai. Kol kas jie dar mažai reiškia. Lemiantis atsakymas į klausimą - kas toliau - laukiamas iš Pakso pašalinimą lėmusio, bet kol kas tylinčio Konstitucinio Teismo, į kurį, be abejo, kreipsis pašalintojo prezidento šalininkai, o gal ir jis pats, reikalaudami ankstesnį sprendimą persvarstyti ir priderinti prie nors jam nepriklausomo, bet vyresnio AT išvadų. Apie tai užsiminė tik buvęs KT pirmininkas prof. Juozas Žylys, lyg ir abejodamas, ar šis kitos paskirties teisinės įstaigos nutarimas Konstitucinio Teismo galvojimą kaip nors pakeis, šiuo samprotavimu sukėlęs Rolando Pakso priešininkų džiaugsmą. Net ir išeivijos spaudoje. Tačiau taip pat daug yra manančių, kad KT, neabejotinai politikų spaudžiamas, padarė didelę klaidą, ir, taip pat didelę atsakomybę visuomenei jausdamas, toje klaidoje pasilikti nedrįs. Pabandykime pasvarstyti - kodėl?
Jau visuotinai pripažinta, kad pagrindinis kaltinimas, susijęs su Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu, dėl kurio prezidentas Rolandas Paksas buvo ne tik pašalintas, bet ir uždrausta jam užimti kurią nors priesaikos reikalaujančią tarnybą, buvo tyčinis ar netyčinis Jurijaus Borisovo įspėjimas, kad jo telefoninių pokalbių klausosi specialios valstybės įstaigos. Aukščiausiasis Teismas tą kaltinimą, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, panaikino. Taigi Rolandas Paksas liko visiškai nekaltas. Nei valstybės paslapčių išdavimu, taigi nei Konstitucijos pažeidimu, nei priesaikos sulaužymu, tad kaip jis gali būti nubaustas už nepadarytus nusikaltimus? Nepaisant, kokiu požiūriu - teisiniu ar politiniu - į tokį sprendimą žvelgtum. Kas gali patikėti, kad Lietuvos Konstitucinį Teismą sudarantys teisininkai tai nesuvoktų ir, atsižvelgdami į jiems patikėtą valstybinę atsakomybę, nepasidarytų teisingų išvadų? Nejaugi ir dabar, turėdami Aukščiausiojo Tesimo užnugarį, jie paklustų politiniam spaudimui? Jeigu taip atsitiktų, Lietuva, kaip teisinė valstybė, ilgam laikui žūtų. Suktų bei nesąžiningų politikų džiaugsmui.
