O. Gustienė
Odos liga - tai ženklas, kad reikia valyti kraują. Kraują gerai valo dilgėlės lapų ir stiebų antpilas (kelias šakeles augalo įmesti į litrą verdančio vandens, penkias minutes pavirinti ir gerti po valgomąjį šaukštą du kartus per dieną).
Dilgėlės lapus labai tinka dėti ant šviežių žaizdų (prieš tai juos susmulkinus).
Dilgėlių sultimis gydomos įsisenėjusios žaizdos, opos, fistulės. Ant pūliuojančių žaizdų dedama nuplautų šviežių dilgėlių lapų. Žaizdas galima apibarstyti džiovintų dilgėlių lapų milteliais. Galima ruošti pavilgus iš susmulkintų džiovintų dilgėlių lapų antpilų.
Odos opų gijimą paspartina svogūnų sultys ir šviežiai paruošta svogūnų košelė.
Ant egzemų, lėtinių odos opų, senų pūliuojančių žaizdų galima dėti gervuogių lapų nuoviro pavilgus ar susmulkintų šių augalų lapų.
Egzemos, dedervinės, kitos lėtinės odos ligos gydomos šviežiai pagaminta česnako tyrele arba česnako sultimis.
Odos išbėrimus, opas, egzemas gydo trūkažolės antpilas (gerti) ar jo pavilgai.
Odos žaizda greičiau užsitrauks, jei ją patepsime sutrintomis žemuogių uogomis.
Opos ir egzemos gydomos ridiko košele arba sėklomis, kurios susmulkinamos ir ištrinamos, įpylus truputį vandens. Labai tinka ir krienų šaknų košelė ar antpilas, taip pat vandens, kuriame virė pienažolė, kompresai.
Sergant odos uždegimu dedami miežių salyklo kompresai. Salyklui miežių grūdai sudaiginami, sudygę išdžiovinami. Vaikams salyklo imama 0,5 kilogramo voniai, suaugusiesiems - iki 1,5 kilogramo. Užplikinama, nukošiama, supilama į vonią.
