Europos Sąjungos senbuvėms apribojus laisvą darbuotojų judėjimą, Lietuva neliks pasyvia stebėtoja ir imsis atsakomųjų priemonių, patvirtino “Eltai” Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Europos Sąjungos reikalams Petras Auštrevičius.
Kokios bus šios priemonės, P. Auštrevičius neskubėjo įvardyti, ragindamas palaukti, kol Europos Sąjungos valstybės priims galutinius sprendimus.
Savo darbo rinką Lietuvos piliečiams nuo šalies įstojimo į ES gegužės 1 dieną planavo atverti Airija, Danija, Didžioji Britanija, Nyderlandai ir Švedija. Jos žadėjo netaikyti pereinamojo septynerių metų laikotarpio, kaip ketina pasielgti kitos ES valstybės.
Tačiau Švedijos vyriausybė jau pareiškė, kad nuo gegužės 1 dienos sugriežtins imigracijos tvarką, nes bijo, kad neribojamas darbuotojų antplūdis iš būsimųjų Europos Sąjungos (ES) šalių gali tapti nepakeliama našta Švedijos socialinės apsaugos sistemai. Iš pradžių numačiusi leisti visiems darbuotojams iš naujų ES šalių laisvai migruoti į naujas darbo rinkas, kvotas ketina nustatyti ir Nyderlandų vyriausybė.
ELTA
