Stokholmo teatre Oskaro Koršunovo pastatytą Sarah Kane (Saros Kein) pjesę "Apvalytieji" vertinantys švedų teatro apžvalgininkai fiksuoja haliucinacinę šio spektaklio vaizdų prigimtį, mini psichozę ir kitas kraštutines sąmonės būsenas, tačiau priskiria jas šiuolaikinei išeities nerandančiai visuomenei bei giria režisierių už sugebėjimą perteikti tai įtaigia menine kalba.
Du mėnesius Švedijoje dirbusio Lietuvos režisieriaus premjera praėjusį savaitgalį atvėrė naują, eksperimentiniams spektakliams skirtą Stokholmo teatro "Dramaten" salę "Elverket".
Po premjeros spaudoje buvo rašoma, kad radikali O. Koršunovo inscenizacija esą papiktino nepratusius prie tokio teatro švedų žiūrovus, vienas senyvo amžiaus teatralas net apalpęs.
S. Kane - viena įdomiausių šiuolaikinių britų dramaturgių, užbaigusi gyvenimą savižudybe. Pirmoji jos pjesė "Pasmerktieji" (1995) sukėlė neregėtą kritikų pasipiktinimą, tačiau tada ją palaikė šiuolaikinės dramos klasikas Haroldas Pinteris, sakydamas, kad jos kūryba "atsigręžia į tai, kas iš tiesų aktualu, tikra, bjauru ir skausminga".
Tarptautinį pripažinimą S. Kane pelnė trečioji pjesė - "Apvalytieji" (1997), kurioje meilė išgyvenama kaip išganymas. Pjesė vadinama "nepastatoma".
Švedijos dienraščio "Dagens Nyheter" straipsnyje "Viena gražiausių mūsų laikų maldų" rašoma, kad žiūrėti O. Koršunovo spektaklį - tarsi "įeiti į psichozės būseną ir likti joje 100 minučių".
Recenzijos autorius pripažįsta, kad šiuo atveju teatro scena tampa puikia šiuolaikinės visuomenės būsenos metafora: išeities nėra. Tačiau publika, žinoma, visada turi teisę išeiti iš salės. Taip, pasak recenzento, kai kurie ir padarė.
Nepaisant šių žiūrovų reakcijų, teatro kritikas tvirtina, kad O. Koršunovo spektaklis yra "šedevras, šalia kurio dauguma tokio paties žanro pastatymų Švedijoje atrodo saviveikliniai".
Į sceninę O. Koršunovo fantaziją recenzentas siūlo žiūrėti pro religinę kaltės, kančios ir atpirkimo prizmę, gretina ją su Hieronimo Boscho (Jieronimo Bosko) siurrealistinėmis vizijomis.
"Dagens Nyheter" apžvalgininkas akcentuoja, kad šiuo spektakliu švedų nacionalinė scena labai įdomiai pristatė S. Kane - dramaturgę, parašiusią "keletą gražiausių mūsų laikų maldų". Kito Švedijos laikraščio "Aftonbladet" apžvalgininkas, ieškodamas būdų apibūdinti "bekompromisį" lietuvių režisieriaus pastatymą, siūlo žvelgti į jį kaip į veiksmo instaliaciją.
Jo manymu, nepaisant publikos "niurzgėjimo" fojė pasibaigus generalinei repeticijai ir aršios diskusijos po pirmojo "Apvalytųjų" pastatymo Didžiojoje Britanijoje, "būtų tikra nuodėmė tiesiog atmesti šią pjesę".
Autorius priminė S. Kane žodžius apie tai, kad teatras yra ne savarankiška jėga, daranti įtaką visuomenei, o dalis pačios visuomenės ir jos gyventojų požiūrio atspindys. Remdamasis šiomis dramaturgės mintimis, kritikas teigia, kad O. Koršunovo pastatytas spektaklis yra ne apie smurtą, neapykantą ir žudymą, o apie šių sudarkytą gyvenimą, švelnumą ir meilę.
"Kiekvienas turi teisę manyti apie S. Kane ką tinkamas, tačiau šiuo spektakliu Švedija įgijo jos pjesės vertą pastatymą", - tikina "Aftonbladet" žurnalistas.
BNS
