Giedra AKAVICKIENĖ
Šių metų vasario 10-ąją į Lietuvą pargabenti Ispanijoje žiauriai nužudyto 35 metų Gintaro Jarulio palaikai. Pernykščio rugsėjo 15-ąją jis tapo savo tautiečių auka.
Nužudytojo artimiesiems, neturėjusiems pakankamai lėšų parvežti palaikus, teko nueiti kryžiaus kelius, kol Gintaras atgulė Klaipėdos kapinėse šalia savo senelio. Sužinoję, kad Gintaras nužudytas, artimieji neturėjo kada gedėti. Teko spręsti didžiulę problemą, kaip parsigabenti palaikus. Gintaro paskutinė kelionė namo užtruko beveik penkis mėnesius, kurie velionio šeimai virto košmaru.
Ieškoti gero gyvenimo - į Ispaniją
Prieš ketverius metus G. Jarulis, turėdamas daug gražių vilčių, išvyko į saulėtąją Ispaniją iš Telšių, kur gyveno su savo senele. (Aštuoniasdešimtmetė Adelė Noreikienė nedalyvavo anūko laidotuvėse - silpnos sveikatos moteris sakė nebūtų atlaikiusi liūdnos ceremonijos.)
Pirmoji į Ispaniją išvyko Gintaro žmona, Lietuvoje palikusi sutuoktinį ir du nepilnamečius jų vaikus. Šiandien aštuoniolikametis Marius ir septyniolikametė Skaistė gyvena Šiauliuose.
Atrodo, dviejų vaikų motina svečioje šalyje laiko veltui neleido. Anot A. Noreikienės, anūko žmona Ispanijoje pamiršo Lietuvoje paliktą šeimą. Sutuoktinį moteris išdavė su šeimos draugu iš Klaipėdos, susilaukė su juo dukrelės. Šeimą išardęs vyriškis anksčiau buvo Gintaro draugas, kartu plaukdavo į jūrą. Paskambinusi savo dukrai, motina pakvietė ją atvykti į Ispaniją būti aukle, nes pati norinti eiti į darbą.
- Mergaitę labai įskaudino nauja žinia. Susijaudinusi ji šaukė: "Tai vaiką jau turi, kokią pavardę jam davei?" Išvadinusi motiną palaidūne, pokalbį baigė, - prisiminė Gintaro senelė.
Uostamiestyje gimęs Gintaras dirbo Klaipėdos policijoje, paskui įsidarbino įmonėje "Jūra", kuriai bankrutavus susigundė laimės ieškoti Ispanijoje, kur buvo jau įsikūrusi jo pusseserė. Senelės teigimu, Gintaras Ispanijoje tikėjosi ne tik prasigyventi, bet ir susigrąžinti žmoną, tačiau nei viena, nei kita jam nepavyko. Vyriškis svetimoje šalyje surado tik mirtį.
Su metais vyresne žmona Gintaras susituokė būdamas labai jaunas, dar neturėdamas pilnametystės. Likęs vienišas, vyriškis labai ilgėjosi šeimos, kvietė pas jį atvykti savo pensininkus tėvus - Eleną ir Zenoną Jarulius. Kaip sakė A. Noreikienė, Gintaras viliojo atvykti motiną į gausiai lietuvių apgyvendintą regioną, nes ji, būdama puiki šeimininkė, galinti virti cepelinus ir jais prekiauti.
Ištikus tragedijai, motina gailisi nepaklausiusi sūnaus ir atsisakiusi atvažiuoti į Ispaniją. Joje lankėsi Gintaro sūnus. Jaunuolis bergždžiai tikėjosi sutaikyti motiną su tėvu. Paviešėjęs ir nieko nepešęs, sugrįžo namo.
Ispanijoje Gintaras sutiko daug savo tautiečių, pabėgusių nuo bedarbystės Lietuvoje, tarp jų - ir savo pusseserę Valeriją, kuri svečioje šalyje rado ne tik darbą, bet ir gyvenimo draugą. Laiminga moteris sutuoktuvių žiedus sumainė su ispanu.
Gintaras apsistojo netoli Valensijos esančioje Almusefijoje, buvusiame prostitučių klubo apleistame pastate. Susiremontavęs būstą, dirbdavo pas aplinkinius ūkininkus. Pasak senelės, anūkas taupė pinigus ir ruošėsi grįžti į Lietuvą, kur būtų ieškojęs darbo.
Sumušę pasmaugė šaliku
Sunkiomis sąlygomis gyvenęs Gintaras buvo svetingas savo tautiečiams. Vyriškis savo kukliame nuomojamame būste apgyvendino du lietuvius iš Radviliškio rajono Tyrulių miestelio. Kaip verkdama sakė motina, nieko blogo nenujautęs sūnus priglaudė žudikus, juos valgydino, surado darbo.
Tie patys Lietuvoje teisti nedėkingi kraštiečiai įtariami žiauriai susidoroję su juos priėmusiu Gintaru.
- Žudikai mano anūką daužė be gailesčio, paskui pasmaugė šaliku. Gintaras mokėjo karatė, tačiau prieš kelis vyrus negalėjo atsiginti. Šiuo baisiu nusikaltimu įtariami anūko draugai - 23 metų Renatas Repinskas ir 31 metų Rolandas Povilaitis, - papasakojo skausmo prislėgta A. Noreikienė.
A. Noreikienės žiniomis, nukankintas anūkas buvo nutemptas ir paslėptas griovyje, kurio tekančiu vandeniu buvo laistomi laukai. Ko gero, žudikai tikėjosi, kad srovė nuneš kūną ir Gintaras amžiams dings be žinios.
Bet maždaug po paros nužudytojo kūnas rastas netoli nuo jo namų esančiame griovyje. Manoma, kad nusikaltimo motyvas - pinigai, kurių alkoholiu nepiktnaudžiaujantis Gintaras galėjo būti susitaupęs. Tuo tarpu su juo gyvenę du tyruliškiai nevengdavo išgerti.
Saugo brangų atminimą
Ispanijos laukuose prakaitą liejęs Gintaras skųsdavosi neturįs tiek pinigų, kad dažnai paskambintų namiškiams. Su senele ryšius palaikydavo laiškais.
A. Noreikienė kaip brangų atminimą saugo iš Ispanijos gautą grojantį atviruką, kuriame anūkas rašo: "Labas, močiute! Linkiu tau sveikatos, stiprybės ir kantrybės. Myliu tave. Labai tavęs pasiilgau. Močiute, kaip Rolandas, kaip tu? Tik nesirk ir sulauk manęs. Myliu tave. Gintaras".
Žemaitijos sostinėje, nuomojamame dviejų kambarių bute, senolė gyvena su vyriausiuoju 38 metų anūku Rolandu, kuris turi klausos negalią. Jauniausias, devyniolikametis Ričardas, mokosi Šiauliuose, kuris irgi ieškojo laimės užsienyje, bet kol kas nerado.
Velionis parsigabentas už skolintus ir suaukotus pinigus
- Baisi sūnaus mirtis, dar baisiau, kad neturėjau pakankamai lėšų jo parsivežti. Į Alonso laidojimo namus, kur buvo laikomi sūnaus palaikai, nuvažiavau nusipirkusi įkapes ir pasiskolinusi pinigų jį palaidoti Ispanijoje. Tačiau Lietuvos ambasados Ispanijoje darbuotojai pasiūlius sūnų pargabenti į Lietuvą persigalvojau, - sakė 60 metų motina E. Jarulienė.
Susiruošus važiuoti į Lietuvą, svetimos kalbos nemokančiai E. Jarulienei pranešama, jog sūnaus kūno negalima išvežti, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas.
Vairuotojo nurodymu susikrimtusi moteris solidžią sumą paliko Ispanijoje. Namo ji parkeliavo be sūnaus - mikroautobusu buvo gabenami dveji svetimi palaikai.
Kaip patikino sūnaus netekusi motina, vairuotojas papildomai pareikalavo 3 000 litų neva už sūnaus palaikų parvežimą.
- Gerai, kad žurnalistai padėjo išsisukti iš vairuotojo pinklių, - teigė daugelyje televizijos laidų ir laikraščių puslapiuose savo bėdomis pasidalinusi ir paramos prašiusi moteris.
Neturėdama pinigų, E. Jarulienė suprato, kad jų reikia iš kažkur gauti. Naktimis prarastą sūnų sapnuojanti motina be reikalo pagalbos maldavo kai kurių įžymių šalies politikų žmonų. Nusivylusi moteris paaukoti prašė ir paprastų Lietuvos žmonių, kurie pasirodė esą kur kas dosnesni. Vilniuje, prie Užsienio reikalų ministerijos, motina išsitraukė sūnaus nuotrauką, perrištą juodu kaspinu, ir praeiviams pasakojo savo skaudžią istoriją, kaip neva tarpininkaujant šios ministerijos darbuotojams buvo apgauta.
Nuvyta nuo ministerijos, nevilties apimta motina nuėjo prie prekybos centro, kur žmonių prašė nepagailėti nors po keletą litų, padėsiančių parsigabenti nužudytą sūnų. Per valandą svetimo nelaimei jautrūs žmonės paaukojo 80 litų.
Nužudytojo senolė atidavė iš savo pensijos sutaupytus 200 litų. Be to, garbaus amžiaus telšiškę slegia 2 000 litų skola geraširdei kaimynei, sutikusiai pinigus paskolinti velionio palaikams pargabenti.
A. Noreikienė prasitarė, kad nei ji, nei jos dukra neturi iš kur sukrapštyti pinigų, nes anksčiau turėjo daug išlaidų. Pasirodo, Gintaro tėvas Zenonas susirgo sunkia liga. Komplikuotas gydymas pareikalavo visų šeimos santaupų. Gintaro tėvai pardavė butą Šiauliuose, o senelė - Telšiuose.
Po penkių mėnesių atkaklių žygių Gintaras palaidotas Lietuvoje. Mirusiojo sugrįžimas gimtinėn buvo labai skausmingas artimiesiems.
Velionio kūnas namo sugrąžintas apiręs ir pajuodavęs kaip anglis. Tai leidžia spėti, kad mirusysis nebuvo balzamuotas ir laikomas šaldytuve. A. Noreikienės teigimu, už šias paslaugas laidojimo namai paėmė 5 200 litų, tačiau dėl baisaus vaizdo anūką šarvojimo salėje teko laikyti uždengtame karste.
Menka valdžios parama
Ispanijoje nužudyto Gintaro artimiesiems sunkią netekties valandą apsunkino sudėtinga finansinė padėtis. Nelegaliai svetimoje šalyje dirbęs lietuvis buvo neapsidraudęs.
Jeigu užsienyje miręs arba žuvęs asmuo nebuvo pasirūpinęs draudimu, tokiu atveju laidojimo paslaugas apmokėti tenka velionio namiškiams, turintiems teisę piniginės paramos prašyti savo gyvenamosios vietos savivaldybėje.
Tačiau palaikų transportavimas iš užsienio atsieina labai brangiai ir valdžios parama tėra tarsi lašas jūroje. Naudojantis legaliai dirbančios firmos paslaugomis, mirusiojo pargabenimas iš Ispanijos kainuoja maždaug 20 000 litų.
Svetimoje šalyje savo tautiečius priglaudęs G. Jarulis tapo jų auka.
A. Noreikienė anūko palaikams parvežti atidavė ne tik sutaupytus, bet ir paskolintus pinigus.
Artimieji su velioniu turėjo atsisveikinti uždengtame karste.
