Jovita OŽENECKIENĖ
Trys itin spalvingos Ruklos miestelio (Jonavos raj.) "įžymybės" - po keturis kartus teisti Sigitas Martinkevičius (41 m.) ir šio bendraamžis Anatolijus Bogdanovas bei dvigubai lengvesnę teistumų naštą susikrovęs Sergejus Pliškinas (26 m.) - taip ir neišmoko gyventi kitaip. Ne vienerius metus praleidę kalėjimuose vyrai niekur nedirbo, duonai, o svarbiausia - buteliui, bandė užsidirbti smurtu ir jėga.
Žibintuvėliu daužė galvą
Apiplėšimo (šis nusikaltimas buvo įvykdytas pernai, kovo 2-osios naktį) idėja trijulei gimė begirtaujant pas vieno iš jų draugę B. D. Savickienę. Pasibaigus svaigalams vyrai ėmė svarstyti, kaip čia papildžius savo resursus. S. Martinkevičius pasiūlė "aplankyti" Senosios Gegužinės kaime (Palomenės sen., Kaišiadorių raj.) gyvenančius garbaus amžiaus senuką Stasį Šenterį (74 m.) ir jo sugyventinę Eugeniją Bočkuvienę, nes buvo įsitikinęs, jog jiedu turi pinigų. Nuo 1991 metų rudens šie skirtingo amžiaus žmonės (Eugenija už Stasį jaunesnė daugiau nei 20 metų) gyveno kartu. A. Bogdanovas ir S. Pliškinas tokiam pasiūlymui vienbalsiai pritarė ir ėmė skubiai ruošti maskavimosi priemones - iš kepurių darytis kaukes.
Kad namuose šeimininkauja neprašyti svečiai, E. Bočkuvienė suprato triukšmingai prikelta iš miego. Kambaryje šmirinėję kaukėti vyrai elgėsi labai drąsiai - vienas iš jų, grasindamas "atjungti", moterį puolė kumščiais, virve surišo rankas bei kojas ir ėmė reikalauti pinigų. Elena matė, kaip įsibrovėliai su visu čiužiniu Stasį išvertė iš lovos, žibintuvėliu daužė jam galvą... Išsigandusi moteris šaukė, prašė nemušti, žadėjo tuoj pat atiduoti pinigus. Plėšikams ji ištiesė turėtus 140 litų, tačiau šiems pasirodė maža. Vyrai ėmė versti kambarius, ieškoti vertingų daiktų. Susikrovę krepšin įvairių buities reikmenų, maisto produktų, galiausiai čiupę televizorių, benzininį pjūklą "Družba", visi smuko pro duris. Nors ir buvo stipriai sumuštas, S. Šenteris vis dėlto padėjo savo moteriai išsilaisvinti, o ši tuoj pat išskubėjo pas kaimynus šauktis pagalbos.
Plėšikai toli nenuėjo. Suvokę, jog yra persekiojami, išsiskirstė. A. Bogdanovas su S. Martinkevičiumi nuėjo vienon pusėn, S. Pliškinas pasuko priešingon. Paryčiais, apie 5 valandą, išėję iš miško abu vyrai iškart pakliuvo policininkams į rankas. S. Pliškinas buvo sulaikytas pas D. B. Savickienę.
Tą pačią dieną S. Šenteris buvo išvežtas į Kaišiadorių rajono ligoninę. Deja, vyriškio sveikata negerėjo. Kovo 19 dieną Kauno medicinos universiteto klinikų Centrinės reanimacijos skyriuje jis mirė.
Atpildas
Į teismą visi trys atvyko apkaltinti labai sunkiu kaltinimu - tyčiniu nužudymu dėl savanaudiškų paskatų bei plėšimu. Kadangi kilo abejonių, ar nukentėjėliui S. Šenteriui medicininė pagalba buvo suteikta laiku, buvo nutarta atlikti deontologinę teismo medicinos ekspertizę. Paaiškėjo, jog Kaišiadorių ligoninės medikai pavėluotai S. Šenteriui nustatė šonkaulių lūžius bei nežymų įspaustinį dešiniojo momėnkaulio lūžį. Nors tai tiesioginės įtakos ligonio mirčiai neturėjo, dėl to išsivystė plaučių uždegimas, buvo apnuodytas organizmas. Teismas padarė išvadą, jog vyriškis mirė dėl medikų kaltės. Dėl to visi trys teisiamieji pagal BK 106 straipsnio 8 punktą buvo išteisinti, o nuteisti už plėšimą. Sigitas Martinkevičius šįkart su laisve atsisveikino dvylikai metų (jam buvo pridėta ir neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė), Anatolijus Bogdanovas kalės vienuolika, o Sergejus Pliškinas - devynerius metus.
Kalti medikai?
Jeigu jau teismas pripažino, jog nuteistieji nėra kalti dėl K. Šenterio mirties, tai koks gi likimas laukia medikų, nesėkmingai gydžiusių sužalotąjį? Nors Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, atskirosios nutarties nepriėmė, įsiteisėjus nuosprendžiui Kauno apygardos prokuratūra pažadėjo atlikti tyrimą, per kurį ir paaiškės, ar medikams bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Tik iš "Akistatos" korespondentės išgirdęs apie gresiančius nemalonumus, viešosios įstaigos Kaišiadorių ligoninės Traumatologinio skyriaus vedėjas Leonardas Rumševičius patikino puikiai prisimenąs šį ligonį. Jis paaiškino, jog pastarajam, be kitų sužalojimų, buvo nustatytas krūtinės sumušimas (net ir padaryta nuotrauka neleido daryti išvados, jog lūžę šonkauliai) ir paskirtas gydymas, kuris nė kiek nesiskyrė nuo gydymo, reikalingo lūžus šonkauliams - ligonio krūtinė buvo subintuota, jam paskirta nuskausminamųjų bei priešuždegiminių medikamentų. Paprastai medikams svarbiausia yra ligonio būklė, o K. Šenteris jautėsi gerai, buvo aktyvus, visąlaik judėjo, todėl nekilo joks įtarimas, kad jo organizme vyksta uždegiminis procesas. Praėjus savaitei nuo gydymo pradžios, vyras jautėsi gerai, niekuo nesiskundė (paprastai, lūžus šonkauliams, jaučiamas stiprus skausmas krūtinėje) ir prašė kuo greičiau išleisti namo. Tačiau L. Rumševičius, jo žodžiais tariant, tarsi vedamas devintojo jausmo, šiam ligonio prašymui nepakluso ir jį medikų priežiūroje paliko dar kelioms dienoms. Deja, kitą dieną K. Šenteris eidamas koridoriumi netikėtai nukrito. Tą dieną budėję medikai vyriškį skubiai išvežė į Kauno medicinos universiteto klinikų Centrinės reanimacijos skyrių, kur, kaip jau žinoma, maždaug po savaitės K. Šenteris mirė. Gydytojas traumatologas L. Rumševičius nenorėtų sutikti su papildomos komisijinės deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvadomis, jog Kaišiadorių ligoninėje K. Šenteriui laiku nebuvo suteikta pilna medicininė pagalba. Medikas patikino, jog per trisdešimties metų jo darbo praktiką nebuvo nė vieno atvejo, kad po uždaro šonkaulio lūžio išsivystytų flegmona. Jo nuomone, labiausiai tikėtina, jog K. Šenterio mirties priežastimi galėjo būti masyvi plaučių arterijos tromboembolija, nes ligonio būklė pablogėjo staiga. Mediko manymu, bet kurioje vietoje susidarę kraujo krešuliai galėjo užkimšti smulkias plaučių arterijas, o tokiais atvejais išgydyti ligonį yra nepaprastai sudėtinga. Visas abejones turės išsklaidyti papildomas tyrimas. Vis dėlto kalčiausi plėšikai - juk jeigu jie nebūtų įsibrovę į K. Šenterio namus ir jo nesumušę, vyriškis ir šiandien būtų gyvas...
