Daiva NORKIENĖ
Vilnietė Banifacija Limanauskienė liko vienui viena. Šešiasdešimt penkerių metų moteris triūsia dviem etatais - valytoja ir kiemsarge. Ji rodė mums nuo darbo suskirdusias savo rankas ir ašarojo. Viskas, dėl ko stengėsi, užgyveno, šiandien jai atrodo be vertės - sūnus Saulius (31 m.) žiauriai nužudė savo tėvą Joną (60 m.). Ir tik už tai, kad pastarasis pareikalavo pervargusiai ir jį vis dar išlaikančiai motinai padėti nukasti sniegą.
Saulius Limanauskas, tvirtas, sumitęs vyras, pastaruoju metu gyveno su tėvais. Niekur nedirbo. Gėrė beveik kiekvieną dienelę, o iš nežinia kur parsiradęs mėgdavo patriukšmauti.
- Aš tai su juo stengiausi nesipykti, - prisimena Banifacija. - Norėdama nubausti pagrasindavau, kad nuo šiol rūkys "Primą" - nepirksiu geresnių cigarečių. O šiaip tylėjau. Tai jis prie manęs ir nekibdavo.
Tik štai tėvas Jonas Limanauskas nebuvo diplomatiškas. Jeigu matydavo, kad jų veltėdis elgiasi negerai, taip ir sakydavo: "Negerk! Ieškokis darbo, tvarkyk!" Žinoma, Saulius nei "tvarkė", nei "ieškojo". Tiktai smulkutis, neaukštas jo tėvas retsykiais "pasipuošdavo" gumbu pakaušyje ar mėlyne.
Praėjusį savaitgalį Jonas su Sauliumi susėdo padaryti burnelės. Tiesa, juodu dažniausiai išgerdavo atskirai, kiekvienas su savo kompanija. Bet tą dieną Saulius sugrįžo iš miesto visas įmirkęs alkoholyje (vėliau bus nustatytas 3,5 promilės girtumas) ir nutarė dar truputėlį "pasėdėti" su tėvu. Gėrė, abu po truputį kaito, tėvas vis griežčiau reikalavo įsidarbinti ir nesėdėti šeimai ant sprando. Lauke snyguriavo, mama Banifacija rūpinosi, kad paryčiu turės sunkiai kasti sniegą (ji dirba keturių daugiabučių kiemsarge, taip pat valytoja troleibusų parke). Saulius atsikalbinėjo, kad jam skauda prieš pusantros savaitės avarijoje neva sužeistą stuburą (pasivažinėjimas drauge su sugėrovais jų mašina iš tiesų baigėsi avarija). Tačiau tėvas nerimo: jeigu galįs visur valkiotis ir gerti, vadinasi, ne ligonis.
- Pamačiau, kaip Saulius kibo tėvui į krūtinę, - "Akistatai" ašarodama pasakojo ponia Banifacija. - Šokau į tarpą ir vargais negalais išskyriau. Viską matė ir šešerių metų anūkėlė Sandrutė. Tokia trauma vaikui - rėkė net pamėlynavusi iš siaubo. Kai tuodu apsiramino, paprašiau Sandrutės eiti gulti ir pati užsidariau su ja kambaryje... Gulime lovoje, akys išplėstos iš baimės, miegas neima. Tėvas Jonas toliau priekaištauja sūnui už tinginystę. Ir staiga keli smarkūs pokšt, pokšt!
Kai Banifacija atlėkė į koridorių, krauju pasruvęs tėvas tysojo ant grindų ir nebejudėjo. "Tete, kelkis! Na kas tau? Parodyk, kad mane girdi!" - Saulius tėvą judino, plekšnojo, mėgino pasodinti. Tačiau gimdytojas neberodė gyvybės žymių. (Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatys lūžus šonkaulius, smegenų sukrėtimą, daugybinius sumušimus.) Pakraupusi Banifacija pirmiausia puolė užrakinti duris, kad sūnus nepabėgtų: "Dabar tai tu niekur nebeišeisi! Ką padarei, už tą ir atsakysi!" Ir iškvietė greitąją bei policiją. Tačiau Saulius nė neketino bėgti: visas pabalo iš baimės ir murmėjo suprantąs, kad "negerai, labai negerai padarė". Užmušti tėvą, kuris dėl senatvinės osteoporozės ir buvusio kojos lūžio vos vaikščiojo, tokiam tvirtam jaunam vyrui buvo niekai. Jonas net nepasipriešino.
Šiandien B. Limanauskienė sako likusi vienut vienutėlė (mat dukra su šeima gyvena atskirai, o marti Giedrė - Sauliaus žmona - su dukra Sandrute irgi seniai nuo mušeikos Sauliaus išėjusios ir pastaruoju metu užsukdavo tik į svečius). Beje, Saulius jau du kartus sėdėjęs kolonijose už vagystes. Kai sėdo pirmąkart, jo motina į Pravieniškes iš Vilniaus gabendavo didžiulius krepšius. Sako, valgio ir visokio gero per mėnesį pripirkdavusi už pusę tūkstančio litų. Motina iš paskutiniųjų stengėsi, kad "netyčia" už grotų pakliuvęs sūnus nejaustų nepriteklių, nesinervintų ir grįžtų pasitaisęs. Vyrukas išėjo į laisvę, o už dviejų mėnesių vėl apsivogė ir vėl sėdo. Šįkart motina supyko ir lauknešėlius sumažino triskart. Bet nei "dieta", nei "permaitinimas", nei motiniška meilė bei rūpestis nepadėjo: laisvėje Saulius gyvenimo būdo nepakeitė. Beje, apklausiamas pareigūnų Saulius nužudęs neprisipažįsta. Jis lyg niekur nieko aiškina, jog tėvas buvęs girtas, paprašęs nuvesti iki lovos, o paskui susvyravęs ir ant kažko nugriuvęs. Turbūt iš "zonos" patirties žino, kad tėvažudžiams nelaisvėje - ne pyragai.
