Birutė KARBAUSKIENĖ
Druskininkų miesto apylinkės prokuratūra nutraukė baudžiamąją bylą, iškeltą dėl jaunojo šaulio Giedriaus Matulionio žūties.
Septyniolikmetis Druskininkų Senamiesčio vidurinės mokyklos vienuoliktokas G. Matulionis mirė šių metų kovo 18 dieną nuo sunkių sužalojimų, kuriuos patyrė per jaunųjų šaulių pratybas netikėtai sprogus granatai.
Kaip Eltai sakė prokuroras Juozas Valickas, byla nutraukta "nesant nusikaltimo sudėties". Remdamiesi liudytojų parodymais bei ekspertų išvadomis, pareigūnai priėjo prie išvados, jog mirtino jaunuolio susižalojimo nenulėmė kitų asmenų aplaidumas ar neatsargumas. Taip pat nuspręsta, kad Druskininkų šaulių kuopos vadovų negalima kaltinti neteisėtu šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų laikymu.
Ekspertai nustatė, kad G. Matulionio rankose sprogusi mokomoji granata pagaminta Rusijoje ir buvo paveldėta iš sovietų kariuomenės. Tačiau granatos korpuse buvo įmontuotas Lietuvoje pagamintas kovinis degiklis. Paslėptas po dažų sluoksniu jis nesiskyrė nuo įprastinio, todėl visi pareigūnų apklausti liudytojai granatą sakė laikę mokomąja.
Šias granatas iš buvusios sovietų kariuomenės įsigijo Druskininkų šaulių kuopos įkūrėjas ir pirmasis vadas Romualdas Želvys. 1993 metų vasario 6 dieną vyriškis nusižudė, todėl pareigūnai negali patikslinti, kodėl į mokomąsias granatas buvo įmontuoti koviniai degikliai. Specialistų vertinimu, minėti degikliai buvę prastos kokybės - sprogdavo tik viena iš keturių tokių granatų. Po nelaimės tapo akivaizdu, kad netikėtai sprogusios brokuotos granatos galėjo nusinešti ir daugiau gyvybių, sakė J. Valickas.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Juozas Širvinskas po G. Matulionio žūties savo įsaku uždraudė organizacijos mokymuose naudoti granatas, minas ir kitus sprogmenis bei nurodė patikrinti visus šaulių rinktinių turimus mokomuosius šaudmenis ir sprogmenis.
