Panevėžio apygardos teismas už dviejų verslininkų nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteisė Anykščių rajono Kurklių miestelio gyventoją Rolandą Lavinską (24 m.). Konfiskuotas ir visas jo turtas. Kai teisėjas skaitė nuosprendį, nužudytų vyriškių artimieji ir teisiamojo motina verkė. R. Lavinskas nuosprendį išklausė visai ramiai.
Kęstučio Ungurio (39 m.), nužudyto gegužės 18-ąją, lavonas su smurto žymėmis buvo rastas jau kitą dieną netoli Šventosios ir Virintos upių santakos esančiame miške. Vyriškis anksčiau dirbo kolūkio, o vėliau - bendrovės pirmininku, buvo apylinkės tarybos deputatas. Artimieji jį, labai sudaužytą, atpažino tik iš rando ant rankos. Ričardo Kazlausko (48 m.) lavono jo namiškiai, bendradarbiai ir policija ieškojo beveik dvi savaites. Jis buvo rastas jau apiręs Ratašilio miške.
Kadangi R. Kazlauskas buvo akcinės bendrovės "Anykščių mėsa" direktorius ir UAB "Mėsėčiai" direktoriaus pavaduotojas, pirmieji jo pasigedo bendradarbiai. Kaip sakė "Mėsėčių" direktorius Valdas Ragėnas, gegužės 17 dieną jo pavaduotojas turėjo vykti į Vilniaus rajone esančią bendrovę parvežti kiaulių, tačiau žmonės pranešė, jog tas neatvažiavo. Ten buvo pasiųstas kitas darbuotojas ir buhalterė, kurie, grįždami į Anykščius, prie vienos šašlykinės pamatė stovintį R. Kazlausko automobilį "Audi 100". Bendradarbiai sumanė užeiti į šašlykinę. Ten jie rado R. Lavinską su žmonos broliu. Paklaustas, kurgi yra R. Kazlauskas, pirmasis ramiai pasakė, kad jie visi puotauja ir kad viskas tvarkoje. "Mėsėčių" direktorius sunerimo ir nuvyko į savo pavaduotojo namus. Ten jau kaukė signalizacija. Atrakinęs duris V. Ragėnas pamatė, kad į R. Kazlausko namus kažkieno įsibrauta, nes signalizacijos kodo pultelis buvo nuplėštas. Taip mėginta "išjungti" koduotą signalizaciją. Apie savo įtarimus, kad bendradarbiui kažkas nutiko, direktorius pranešė rajono policijai ir Vilniuje gyvenantiems pražuvėlio broliams.
V. Ragėno teigimu, į žmogaus paiešką iš pradžių niekas rimtai nežiūrėjo, jo buvo pradėta ieškoti tik tada, kai vienas prašalaitis miške prie Virintos upės rado išmėtytus R. Kazlausko spaudus ir kai kuriuos dokumentus. Pareigūnai sukruto tik suradę K. Ungurio lavoną. Miške, be kita ko, buvo rasta R. Lavinsko striukė. Vėliau netoli tos vietos, už rąstų, po ąžuolu buvo aptiktas ir antrasis lavonas.
Keisčiausia, kad R. Lavinskas važinėjo šio vyriškio automobiliu, buvo apsirengęs jo kostiumu, nešiojo jo marškinius, naudojosi R. Kazlausko mobiliojo ryšio telefonu. Vėliau šie daiktai buvo rasti įvairiose vietose: batai - netoli R. Kazlausko namų, kai kurie rūbai - miške, švarkas - kapinėse, beje, visai arti jau spėjo palaidoti K. Ungurio kapo. Keista ir tai, jog tuoj po žmogžudystės R. Lavinskas nusipirko šampano bei saldainių ir ramiai nuvairavo į vestuves, pokyliavo, kitiems mielai leido naudotis svetimu telefonu. Tik suvokęs, kad yra įtarimas, žudikas pasislėpė, bet vėliau buvo sulaikytas Panevėžyje pas seserį.
R. Lavinskas dėl abiejų verslininkų nužudymo esąs kaltas prisipažino iš dalies. Jis teigė, kad R. Kazlauskui buvo skolingas pinigų, kad šis reikalavo skolos, beje, netgi didesnės nei jis turėjo atiduoti, kad vis žadėjo pasamdyti žmones, kurie iš jo skolą išmuš. Žudiko teigimu, kai jis su R. Kazlausku važiavo keliu, juos užblokavo BMW markės automobilis, iš kurio išlipę nepažįstamieji iš jo reikalavo pinigų. R. Lavinsko žodžiais tariant, tik pažadėjus, jog skolą atiduos, tie nuvažiavo. Tada jie pasiekė miško aikštelę, kur išlipęs iš automobilio R. Kazlauskas, girdi, išsitraukė kovinį pistoletą ir juo grasino. Pasak R. Lavinsko, jis išsigando ir puolė verslininką mušti. Kadangi treniravosi karatė, tai mirtinų smūgių R. Kazlauskui nesudavė ir miške jį paliko gyvą. Šio nužudyti jis nenorėjo, pinigų paimti - taip pat, drabužius irgi ne visus paėmė, kurie yra nurodyti.
Per parengtinį tardymą ir teisme įrodyta, kad tą dieną R. Kazlauskas buvo labai girtas ir turėjo daug pinigų. R. Lavinskas vairavo verslininko automobilį ir jį vežiojo, kur norėjo. Liudytojai tvirtino, jog tokios būsenos R. Kazlauskas negalėjo kam nors grasinti ir juo labiau pulti mušti. Verslininką pažinoję žmonės apibūdino jį kaip pakantų, ramų ir kultūringą, beje, ir mažai geriantį. Nebuvo rastas ir R. Lavinsko į tvenkinį atseit įmestas R. Kazlausko ginklas. Pas užmuštąjį aptikta vos 50 litų, nors liudytojai pinigų matė gana daug.
Teismas įrodė, kad R. Lavinskas šį verslininką nužudė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti svetimą turtą ir negrąžinti skolos. Visus šiuos vyriškius - R. Kazlauską, R. Lavinską ir K. Ungurį - siejo bendras biznis. Jie visi vertėsi medienos ruoša ir pardavimu.
Kodėl Rolandas Lavinskas nužudė Kęstutį Ungurį? Jis tvirtina, kad iš pykčio, nes šis taip pat reikalavo skolos, begeriant puolė jį mušti. Teisės medicinos ekspertai nustatė grumtynių požymių. K. Ungurys mirė paspringęs krauju. Kai teisėjas perskaitė nuosprendį, R. Kazlausko broliai ir K. Ungurio sesuo Jūratė Stankevičienė vieni kitiems spaudė rankas. Jų nuomone, žudikui atseikėta tiek, kiek jis nusipelnė.
R. Kazlauskas paliko keturis vaikus ir vieną anūką, K. Ungurys - devynerių metų dukrą.
R. Dailienė
