Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių, iki suėmimo Vilniuje nuomojamame bute gyvenusių anksčiau tris kartus už įvairius nusikaltimus teisto Gžegožo Sinkevičiaus (32 m.) ir vieną kartą teisiamųjų suole sėdėjusio Artūro Karapetiano (36 m.) baudžiamąją bylą. Minėti piliečiai buvo kaltinami tyčiniu nužudymu dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis ir dokumentų pagrobimu.
Pamiškėje - keistas radinys
Vieną praėjusių metų vasario pavakarę Vilniaus rajono Kalniškių kaimo gyventojas J. atkreipė dėmesį į jau visą savaitę šalikelėje, prie pat miško, stovintį automobilį "Volvo 740". Įtaręs, kad mašina gali būti pavogta, bet kilus nenumatytoms aplinkybėms atvairuota į mišką ir palikta, rūpestingas kaimietis apie keistą radinį informavo policiją. Atvykę į nurodytą vietą pareigūnai atidarė buvusias neužrakintas automobilio dureles ir apstulbo iš netikėtumo: įspraustas tarp sėdynių tysojo kruvinas vyriškio lavonas! Sudarkyti sėdynių apmušalai, pusiau išversta nužudytojo striukė, išmėtyti daiktai liudijo, kad automobilyje galėjo vykti grumtynės. Po lavono apžiūros abejonių neliko - vyriškis nušautas.
Kadangi prie nužudytojo nebuvo rasta jokių asmens dokumentų, ne iškart pavyko nustatyti jo asmenybę. Tik susisiekus su sostinės 1-ojo PK Paieškos skyriaus pareigūnais pasitvirtino, jog tai vilniečio Stanislavo Karazo (42 m.) palaikai. Dėl nežinia kur dingusio vyriškio į policiją buvo kreipusis jo draugė Berta Zaleskaja.
Pasak jos, tą popietę nesulaukusi į darbą taksi firmoje "Liutaksa" išvykusio draugo paskambinant (tai jis esą darydavęs gan dažnai - kad nuramintų dėl galimų išpuolių prieš taksi vairuotojus labai išgyvenusią savo moterį), ji Stanislovui į mobilųjį pasuko pati, bet niekas neatsiliepė. Tada sunerimusi moteris susisiekė su taksi firma (joje Stanislavas taksi vairuotoju dirbo antrus metus) - čia patvirtino, jog jau kuris laikas ryšio su Stanislovu irgi neturima. Berta draugo nesulaukė nei naktį, nei kitą rytą. Įtardama, kad Stanislovas pateko į nusikaltėlių rankas, moteris ir kreipėsi į sostinės 1-ojo PK Paieškos policijos poskyrį...
Nusikaltėlių nereikėjo ilgai ieškoti
Kaip pareigūnams patvirtino buvusi Stanislavo draugė, vyriškis nešiojosi piniginę, kurioje galėjo būti kelios dešimtys litų, tačiau šios piniginės pas nužudytąjį nebuvo rasta. Kaip ir mobiliojo telefono. Pasigesta ir ant rankos turėjusio būti vestuvinio žiedo (sidabrinė kaklo grandinėlė nepagrobta). Taigi pareigūnai nusprendė, kad taksistas buvo nužudytas apiplėšimo tikslu. Beje, buvo bandyta išplėšti ir automobilinį radijo imtuvą "Road Star", tačiau jo vertė nėra didelė, tad greičiausiai buvo persigalvota... Pareigūnų nuomone, tikriausiai buvo bandyta pasisavinti ir automobilį, tačiau kilus nenumatytų trukdžių (nuleido vieną automobilio padangą, baigėsi degalai) šio sumanymo irgi atsisakyta...
Iškart kilo įtarimas, kad žudė ne vienas asmuo, mat stambaus sudėjimo, aukšto ūgio, fiziškai stiprus Stanislavas su vienu užpuoliku būtų lengvai susidorojęs. Juolab kad pavojingą darbą dirbęs vyriškis puikiai žinojo, su kokiais keleiviais gali tekti turėti reikalų.
Įvykį tiriantys pareigūnai, remdamiesi jau surinkta medžiaga bei kai kuriais įvykio vietoje rastais įkalčiais, iškėlė pagrindinę nusikaltimo versiją, kad taksi vairuotoją galėjo nužudyti narkomanai. Kad tokiais įtarimais pataikyta į dešimtuką, paaiškėjo po to, kai pas vieną čigonų taboro gyventoją netrukus buvo surastas velionio Stanislavo Karazo turėtasis mobilusis telefonas, o lombarde - vestuvinis žiedas. Užčiuopę siūlo galą pareigūnai netrukus sučiupo ir nusikaltimo vykdytojus - narkotikų vergus Gžegožą Sinkevičių bei Artūrą Karapetianą.
Narkomanai norėjo "pataisyti sveikatą"
Sulaikyti draugai Gžegožas ir Artūras prisipažino nužudę taksistą. Kaip netrukus paaiškėjo, į žiaurų nusikaltimą Gžegožą ir Artūrą pastūmėjo narkotikų alkis. Neturėdami kišenėse nė lito, tačiau be narkotikų gyventi negalintys draugai nusprendė susidoroti su taksistu. Mat visi taksi vairuotojai turi mobiliuosius telefonus, be abejo, prie savęs laiko ir kažkiek pinigų, vadinasi, dviem narkotinės medžiagos dozėms, tai yra, žudikų žodžiais, "sveikatai pataisyti" tikrai turėjo užtekti...
G. Sinkevičius ir A. Karapetianas maršrutiniu autobusu nusigavo į Žirmūnus ir ėmė dairytis taksi automobilių stovėjimo vietos. Kaip užfiksuota G. Sinkevičiaus duotuose parodymuose, netrukus jis pastebėjo iš matymo pažįstamą taksistą. S. Karazas (42 m.) keliolikos metų senumo nuosavu automobiliu "Volvo 740" buvo ką tik pradėjęs darbą popietinėje pamainoje. Jis dispečerei perdavė esąs pasiruošęs priimti užsakymą, tačiau netrukus radijo ryšys su šiuo taksistu nutrūko... Dispečerė pamanė, kad Stanislavą kas nors susistabdė gatvėje, ir nieko bloga neįtarusi gautą užsakymą perdavė kitam vairuotojui.
Toliau G. Sinkevičius teigė, neva jam ir jo draugui (A. Karapetianui) minėtas taksistas kiek anksčiau buvo prasitaręs turįs šautuvą, kurį galįs parduoti už 200 JAV dolerių. Tad kai šią popietę Gžegožas ir Artūras priėjo prie Stanislavo automobilio ir pasiteiravo apie ginklą, taksistas esą patvirtinęs tą daiktą dar turįs ir iškart sutiko jį parduoti.
Įsėdę į automobilį keleiviai atseit pageidavo Kinijos pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro šautuvą JW-15 A apžiūrėti įdėmiau, o kiek vėliau vairuotojui pasiūlė pavažiuoti į užmiestį, į atokesnę vietelę, kur būtų galima ginklą išbandyti. Buvo nutarta važiuoti Europos parko link.
Artūras Karapetianas atsisėdo šalia vairuotojo, o Gžegožas Sinkevičius įsitaisė ant galinės sėdynės, už vairuotojo. O kai taksistas, anot G. Sinkevičiaus, jau buvo bepasiekiąs Europos parką bei lėtino greitį planuodamas sustoti, šis nieko nelaukęs nukreipė rankoje laikytą ginklą vairuotojui į pakaušį ir spustelėjo gaiduką... Nuo šūvio stambaus sudėjimo, augalotas taksistas užkrito ant vairo ir pradėjo kriokti. Tada Gžegožas, siekdamas taksistą pribaigti galutinai, jam į pakaušį paleido antrąjį šūvį... Po susidorojimo taksisto lavonas buvo nutemptas ant galinės sėdynės ir užmestas skudurais. Į vairuotojo vietą atsisėdęs Gžegožas Sinkevičius volvuką nukreipė kolektyvinių sodų link - ieškojo vietos, kur saugiai atsikratyti automobiliu, kurio salone gulėjo negyvėlis...
Pamiškėje, Vilniaus rajonui priklausančio Kalniškių kaimo žvyrkelio pakraštyje, banditai iškratė aukos kišenes, kur surado ir pasisavino mobilųjį telefoną "Siemens" (dokumentų ir pinigų, girdi, nerado). Po to Gžegožas, padedant bendrininkui Artūrui, nuo nužudytojo piršto replėmis nutraukė geltono metalo spalvos sutuoktuvių žiedą. Tada kūną apdengė automobilio salone rasta audeklo skiaute ir trenkė durimis...
Vilnių žudikai tvirtino pasiekę pakeleivingu automobiliu ir tiesiu taikymu nuskubėję į čigonų taborą. Čia iš matymo pažįstamiems čigonams pasiūlę ką tik iš nužudyto taksisto pagrobtus mobilųjį telefoną bei gerokai aplankstytą žiedą, už kuriuos paprašę... dviejų dozių aguonų ekstrakto. Gavę kvaišalų juos čia pat susileidę ir, sugrįžę į nuomojamą butą, po grindimis paslėpę neva iš taksisto atimtą ginklą...
Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad ginklą turėjo žudyti pasiruošę narkomanai - ne taksistas. Tvirtindamas priešingai Gžegožas Sinkevičius tik siekė sušvelninti atsakomybę už gresiantį sunkų nusikaltimą. Beje, nužudytojo artimieji paneigė kada nors pas Stanislavą ar jo automobilyje matę laikomą šautuvą. Kita vertus, to, jog taksi vairuotojas S. Karazas norėjo parduoti ginklą, nepatvirtino ir kitas įtariamasis, Gžegožo bendrininkas Artūras Karapetianas. Anot pastarojo, jis su G. Sinkevičiumi taksi automobiliu vyko pas soduose prie Žaliųjų ežerų gyvenantį draugą pasiskolinti pinigų, bet staiga automobilio salone pasigirdo "kažkoks pliaukštelėjimas", kuris po kelių sekundžių pasikartojo vėl. A. Karapetianas sakė sunkiai pamenąs, kaip viskas vyko toliau, tačiau neneigė, jog jo draugužis taksistą nušovė ir, sėdęs į vairuotojo vietą, nurūko į mišką... Artūras prisipažino savon kišenėn įsimetęs nužudyto taksisto mobilųjį telefoną ir patvirtino matęs, kaip Gžegožas aukai nuo piršto numovė žiedą. A. Karapetianas neprisipažino žudęs, nes, jo teigimu, tai padarė draugas.
Skyrė griežtas bausmes
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija kruopščiai išnagrinėjo visas sunkaus nusikaltimo įvykdymo detales ir, nustačiusi teisiamųjų kaltės dydį, žudikams skyrė štai tokias bausmes: didesnę iniciatyvą darant sunkų nusikaltimą rodžiusiam Gžegožui Sinkevičiui - 16 metų nelaisvės, o ne taip aktyviai veikusiam Artūrui Karapetianui - septynerius metus už grotų.
Tiesa, nuteistieji šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tad skirtų bausmių dydis dar gali keistis.
