Asta KUZNECOVAITĖ
Vilniaus apygardos teisme paskelbtas nuosprendis dviem neteisėtai pralobti nusprendusiems sostinės gyventojams. Stanislavas Kirkovskis (43 m.) ir Valerijus Daškovas (46 m.) už bandymą parduoti netikrus JAV dolerius atsipirko baudomis. Savo žmonos Liubovės Kirkovskajos, organizavusios trijų žmonių nužudymą, dėka pagarsėjęs S. Kirkovskis turės sumokėti 31 250, o V. Daškovas - beveik 39 000 litų baudą. Nors abu vyrai, buvę policijos pareigūnai, savo kaltę pripažino, tačiau bandė pasiteisinti nelemtais atsitiktinumais ir sunkiu gyvenimu.
Teisiamasis per gerą širdį
Kirkovskių šeimos tragedija prasidėjo 1992 metų žiemą, kai L. Kirkovskaja (dabar 36 metų), nenorėdama grąžinti skolos, pradėjo organizuoti vilniečių Algirdo ir Dianos Levaškevičių nužudymą. Įvykdyti šį kraupų sumanymą jai padėjo sesers Olgos Stuinaitės vyras Vladimiras Stuina (nužudęs savo sūnų ir pats nusižudęs 1999 metų liepos 8 dieną), pirmasis Olgos vyras Borisas Dovgalas (29 m.) ir Nižnij Novgorodo gyventojas Konstantinas Saikinas bei Andrejus Močalovas. A. Levaškevičių gauja nužudė Rusijoje, Nižnij Novgorode, o D. Levaškevičienę ir šios pusseserę Editą Railaitę - sostinėje, netoli Pilaitės mikrorajono. Į šį nešvarų reikalą pats to nežinodamas buvo įtrauktas ir S. Kirkovskis. Jis V. Stuinos paprašė pagalbos - Nižnij Novgorode parduoti jo "Volvo". Vyras sutiko, tačiau Rusijoje automobilis buvo pavogtas. S. Kirkovskis liko ir be pinigų, ir be transporto priemonės, todėl kai V. Stuina mainais už pažadus grąžinti skolą paprašė padėti parduoti automobilį "Nissan Terrano 2", nedvejojo. Naujas prabangus džipas, kainuojantis net 40 000 JAV dolerių, Vilniuje buvo parduotas už keturis kartus mažesnę kainą. Kas jį įsigijo, nežinoma iki šiol.
Vėliau S. Kirkovskis teigė nežinojęs, jog automobilis vogtas Nižnij Novgorode, o jo savininkas bei šio žmona nužudyti. Atgavęs dalį savo pinigų (2 200 JAV dolerių), likusių 800 dolerių sostinės 6-ojo policijos komisariato Viršuliškių nuovados inspektorius sutiko palaukti.
Nusižudžius V. Stuinai, buvo rastas sąsiuvinis, kuriame detaliai aprašyti visi gaujos nusikaltimai. Taip visi jos nariai atsidūrė teisiamųjų suole. Pernykštę liepos 5-ąją buvo paskelbtas nuosprendis. L. Kirkovskaja nuteista kalėti 14, B. Dovgalas - 8 metus. S. Kirkovskiui buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau pritaikius senaties terminą trijų vaikų tėvas nuo bausmės vykdymo buvo atleistas. Praėjus vos savaitei po nuosprendžio, liepos 12-ąją, S. Kirkovskis vėl sulaikytas.
Bėda viena nevaikšto
Anot S. Kirkovskio, visos šeimos nelaimės prasidėjo 1999-aisiais, kai Liubovė buvo apkaltinta žmogžudysčių organizavimu. Tokia žinia pritrenkė visus artimuosius - jo motiną paralyžiavo, uošvę ištiko infarktas, o šešiolikmetei dukrai prireikė atlikti skubią širdies operaciją. Žmona buvo suimta, tad visomis šiomis netikėtai užvirtusiomis bėdomis teko rūpintis jam vienam. Tam reikėjo daugybės pinigų. Žmogus pradėjo pardavinėti namuose buvusius vertingus daiktus, kol galiausiai iš viso turto jam beliko tik 8 caro laikų auksinės monetos. Kadangi 2001 metų birželį Santariškių ligoninėje dukrai buvo numatyta širdies operacija, vyras ryžosi parduoti ir monetas. Gariūnų turgavietėje S. Kirkovskis susirado aukso dirbinių prekeivius ir pasiūlė monetas. Nė vienas pirkti nenorėjo, tačiau S. Kirkovskio telefoną užsirašė. Po kiek laiko vyrui paskambino kažkoks auksu susidomėjęs Justas ir pasiūlė susitikti. Pasimatymas įvyko 2001 metų balandžio pabaigoje prie "Minsko" parduotuvės. Prekė Justui tiko, tad buvo suderėta suma: už 8 monetas - 5 000 JAV dolerių. Per kitą susitikimą S. Kirkovskis gavo pažadėtuosius pinigus, tačiau jais džiaugėsi neilgai. Norėjęs iškeisti 100 dolerių kupiūrą sužinojo, kad pinigai netikri. Patikrinus pasirodė, jog visa suma padirbta.
Taip apmulkintas S. Kirkovskis vėl nuvyko į Gariūnus, susirado aukso pardavėją ir pareikalavo Justo telefono. Tačiau šis išsigynė jį kada nors matęs ar su juo kalbėjęs.
Pasak S. Kirkovskio, į Gariūnus jis važiavo kelis kartus, vis tikėjosi sutikti jį apgavusį sukčių. Nesutiko, bet kartą pamatė dar nuo milicijos laikų pažįstamą V. Daškovą. Kadaise budėtojų skyriuje dirbęs penkių vaikų tėvas čia prekiavo striukėmis.
Būk geras, padėk!
S. Kirkovskis išpasakojo senam "kovos" draugui savo bėdas ir paprašė pagalbos. Iškart V. Daškovas nieko nepažadėjo, tačiau telefoną dėl viso pikto užsirašė. Po kiek laiko kolegos susitiko Šeškinėje. Ten S. Kirkovskis Valerijui įteikė "pinigus" ir sutarė, jog gaus po 30 tikrų JAV dolerių už 100 netikrų. V. Daškovskis pradėjo ieškoti kliento, aišku, prieš tai padidinęs kainą, o S. Kirkovskis - laukti šios paieškos rezultatų.
Praėjo pora savaičių. S. Kirkovskis paskambino V. Daškovui, norėdamas pasiūlyti administratoriaus darbą savo draugo žaidimų automatų salone, ir išgirdo gerą naujieną: "Atvažiuok, tavo prekė realizuota".
Grigiškėse, prie "Iki" parduotuvės, į sutartą vietą atvykęs S. Kirkovskis sulaukė ne pinigų, o "Aro" pareigūnų. Pasirodo, V. Daškovas padirbtus dolerius bandė parduoti ne kam kitam, o policijos agentui. Abu vyrai buvo sulaikyti. Per kratą V. Daškovo bute, be jau minėtų dolerių, buvo rasti ir neteisėtai laikomi šaudmenys.
Gyvenimo vingiuose
Areštinėje abu vyrukai neužsibuvo. Jiems buvo paskirtas namų areštas.
Laukiant teismo V. Daškovą smarkiai sumušė kaimynas. Vyrui buvo diagnozuotas sunkus galvos sumušimas, kontuzija. Jis ilgai buvo ištiktas komos, o atsibudęs nesugebėjo pažinti nei žmonos, nei vaikų. Po sunkios galvos operacijos N. Daškovas ilgai gydėsi, tačiau traumos poveikis juntamas ir dabar - tapo labai jautrus, greitai pravirksta, susijaudinęs pradeda painioti vietą ir laiką. Teisme net buvo suabejota, ar jo psichikos būklė leidžia atsakyti už nusikaltimą.
S. Kirkovskiui pasisekė labiau. Jis įsidarbino viename Vilniaus autoservise ir kol kas sėkmingai darbuojasi. Darbdaviai vyru pasitiki ir rėmė jį visuose teismo posėdžiuose.
