Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Lentvario miesto (Trakų r.) apylinkėse iki paskutiniojo nusikaltimo padarymo apsistojusiam, niekur nedirbančiam, išsituokusiam, penkis kartus už įvairius nusikaltimus teistam Tadeušui Amurovui (51 m.). Šįkart jis buvo įtariamas apiplėšęs tą pačią moterį, kurią lygiai tokiu pat būdu nuskriaudė ir prieš trejus metus.
Lentvaryje, M. Šimelionio gatvėje, privačiame name gyvenanti Zofija R. nė nespėjo riktelėti, kai tarpdury išvydo grėsmingai spoksančio jau pažįstamo vyro veidą. Tai buvo tasai pats lentvariškis, kuris dar 1998 metais nekviečiamas ėmė varstyti vienišos senolės namo duris, o viduje jausdavosi kaip savas: imdavo, ką norėdavo, naudodavosi, kuo patikdavo - Zofija nieko negalėjo jam padaryti.
Moters kantrybė trūko, kai Tadeušas 1999-ųjų pradžioje vidun įsiveržė vos pastovintis ant kojų dėl girtumo ir, grasindamas peiliu, atėmė 200 litų vertės auksinį žiedą. Zofija po šio išpuolė pasiskundė policijai ir plėšikas trejiems metams atsidūrė už grotų. Tačiau kaip šiais laikais įprasta, nuteistasis iš pataisos namų buvo paleistas anksčiau laiko ir, kaip dabar Zofija suprato, parsibastė į Lentvarį.
Taigi žengęs žingsnį į trobą Tadeušas iškart parėjo prie reikalo - išsitraukė peilį ir pareikalavo tučtuojau atiduoti visus turimus pinigus. Tomis dienomis Zofija kaip tik laukė vėluojančios pensijos, tad stalčiuje tebuvo 15 litų. Labai nepatenkintas dėl menko grobio plėšikas senutę negailestingai apkumščiavo, apspardė ir išsinešdino.
Nors buvo labai baisu, Zofija R. vėl kreipėsi į policiją. Ir vėl Tadeušas Amurovas atsidūrė areštinėje, o gavus teismo sankciją suimti, buvo nugabentas į Lukiškių tardymo izoliatorių.
Teisme T. Amurovas prisipažino grįžęs iš kalėjimo neturėjęs kur apsistoti, tai dienas leidęs pas pažįstamus arba miške. Anot T. Amurovo, žmogui norisi ne tik gyventi, bet ir pavalgyti, tad vieną vakarą jis nutaręs apsilankyti pas tą pačią moteriškę, kurią jau buvo nuskriaudęs anksčiau - paprašyti pinigų maistui. Ši, girdi, ir ištiesusi 15 litų. "Nei aš jai grasinau peiliu, nei mušiau, - gynėsi T. Amurovas. - Nebent galėjau stumtelėti. Bet už ką - nė pats nežinau..."
Teisėjų kolegija nepatikėjo patyrusio nusikaltėlio postringavimais ir skyrė jam pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią reikės atlikti pataisos namuose.
