Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos klinikoje nuo pasiutligės mirė penkerių metų berniukas, gyvenantis Prienų rajone.
Berniukas neaiškios kilmės liga susirgo vasario 21 dieną Alytaus ligoninės medikai pirmine diagnoze pripažino galvos smegenų uždegimą (encefalitą). Vaiko būklei sunkėjant ir ištikus komai, vasario 24-ąją ligonis pervežtas į Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos kliniką.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytojos Nijolės Kriaučiūnienės, atlikus epidemiologinius tyrimus gydytojams epidemiologams nepavyko nustatyti, koks gyvūnas buvo šios mirtinos ligos priežastis.
Mirusiojo motinos teigimu, nei praėjusiais, nei šiais metais šeimos nariai nepastebėjo, jog berniukas būtų apkandžiotas ar apdraskytas, kontaktą su sergančiais gyvūnais artimieji taip pat neigia. Namų ūkyje šeima laikė šunį, karvę, po dvi kates ir kiaules, naminių paukščių.
KVSC duomenimis, pernai Kauno apskrityje buvo užregistruota 116 gamtinių pasiutligės židinių. Labiausiai pasiutligė siautėjo Kėdainių rajone (42 pasiutligės židiniai), antroje vietoje - Kauno rajonas (27 židiniai). Trečioje vietoje - Prienų rajonas, kuriame užregistruota 18 gamtinių pasiutligės židinių, sužaloti įvairių gyvūnų į medikus kreipėsi net 145 žmonės. Nuo pasiutlige sergančių gyvūnų nukentėjo 27 rajono gyventojai. Pasiutligė buvo diagnozuota 18 gyvūnų: 6 usūriniams šunims ir 6 galvijams, 3 naminiams šunims ir katinui, 2 lapėms.
Pasak gydytojų epidemiologų, pasiutligė yra labai sunki infekcinė liga, kurios virusas plinta nervų šaknelėmis. Pasiekęs galvos ir nugaros smegenų centrus, virusas negrįžtamai pažeidžia gyvybinius procesus ir žmogus miršta didelėse kančiose. Pasiutlige užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui ne tik įkandus, bet ir apseilėjus net menkiausiai pažeistą odą.
Žmogus nuo pasiutligės gali išsigelbėti laiku pasiskiepydamas, nes liga pasireiškia ne iš karto. Inkubacinis periodas gali trukti nuo 2 savaičių iki metų, priklausomai nuo įkandimo vietos, viruso kiekio. Pavojingiausios vietos - galva, kaklas, plaštakos ir ypač - pirštų galai. Tačiau pasireiškus pirmiesiems požymiams skiepai nebepadeda, žmogus miršta.
Visuomenės sveikatos specialistai pataria gyventojams niekada neglostyti ir neimti į rankas keisto elgesio naminio ar laukinio gyvūno, užpuolus nuo jų gintis lazda, maitos neliesti neapsaugotomis rankomis ir jokiu būdu nekasti į žemę. Patiems nešalinti galvos ištirti.
Specialistų teigimu, pasiutligės virusas labai gyvybingas, žemėje nežūva. Esant 16-17 laipsnių šilumos, ant žolės, žemės, samanų, apdraskyto gyvulio kailio išsilaiko 3-4 paras, išdžiūvęs - iki 2, užšaldytas - iki 4 metų.
Kol nuvyks į gydymo įstaigos traumatologijos punktą, nukentėjusysis gali šiek tiek sau pats padėti. Sužeistą vietą reikia dezinfekuoti, ilgai plauti stipriu, geriausiai - ūkiško muilo (1 litrui vandens - 200 g muilo) tirpalu, kraštus dezinfekuoti jodu arba spiritu. Tinka ir 2 procentų (litrui vandens daugiau nei valgomasis šaukštas) sodos, 4 procentų boro rūgšties, 5 procentų acto rūgšties tirpalai.
Naminį šunį sergant pasiutlige išduoda pabrukta uodega, iš nasrų drimbančios seilės. Gyvūnas bijo vandens, graužia neįprastus daiktus. Įtariamą gyvūną reikia saugiai uždaryti ir kviestis veterinarijos gydytoją, nes visi su pasiutlige susiję veiksmai labai pavojingi.
