Irena ZUBRICKIENĖ
Praėjusių metų kovo viduryje Mažųjų Šelvių kaime (Vilkaviškio raj.) agresyvumu iki tol negarsėjęs Modestas Sakalauskas (27 m.) nužudė 16 metų vyresnę savo sugyventinę Birutę Rugienienę. Po šio nusikaltimo vyriškis, bandydamas tai nuslėpti nuo tuomet trylikametės Birutės dukters, dar kėsinosi paauglę paniekinti ir, teisėsaugininkų terminu, buvo neteisėtai atėmęs jai laisvę. Neseniai Kauno apygardos teismas šiuos M. Sakalausko veiksmus įvertino 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Panorusiems kartu gyventi Birutei ir Modestui nemažas amžiaus skirtumas nebuvo kliūtis - po vienu stogu jie praleido bene trejus metus. Kartu gyveno ir Birutės duktė. Smalsuolių apkalbas Birutė atremdavo pasidžiaugdama, kad Modestas turi auksines rankas, yra gana ramaus būdo, darbštus, nelaksto nuo vieno sijono prie kito. Taigi kurį laiką Modestas buvo tarsi Birutės, išsituokusios moters, nelengvo gyvenimo ramstis. Sugyventinių pastogėje netrūkdavo ir barnių, tačiau rimtų muštynių nebūdavo. Iki šiurpios tragedijos (jos, suprantama, niekas nenujautė) likus kelioms dienoms, Birutė savo draugei prasitarė gana rimtai susipykusi su Modestu, nes galų gale detaliai paskaičiavusi bendras pajamas ir papriekaištavusi Modestui, kad "toliau taip gyventi nebegalima". Moteris dargi savo gyvenimo draugui prasitarė, kad šiam jau tikrai laikas palikti jos namus ir grįžti pas savo motiną. (Anksčiau kartą jau rutuliotą šią temą tuokart nutraukė Modesto netikėta reakcija - jis bandė nusižudyti.) Išgirdęs apie nesikeičiančius Birutės planus, Modestas įsižeidė ir sugyventiniai nesikalbėjo kelias dienas. Mat vyras suvokė, jog gyvenimas motinos namuose, seniai virtusiuose landyne, jam taptų labai nemielas - ten karaliauja netvarka, skurdas, dažni lėbavimai.
Modesto teigimu, lemtingąją popietę į namus parėjusi Birutė (nakvojo pas draugę) buvo išgėrusi ir pradėjo iš jo tyčiotis. Blaivus vyriškis bandė nutildyti savo moterį keliais smūgiais per veidą. Tuomet Birutė iš virtuvės atsinešė peilį. Modestas, sėdėjęs prie krosnies, atsako nelaukė - sugyventinei per galvą trinktelėjo pliauska. Moteriai pargriuvus, dar kartą trenkė kėdute, kuri nuo smūgio net sulūžo. Šito dar nebuvo gana - įsiūčio apimtas Modestas pagriebė peilį ir pradėjo sugyventinę badyti. Kai po kelių mostų peilio geležtė sulinko, vyriškis iš virtuvės atsinešė kitą peilį ir savo juodą darbą tęsė. Moterį badė tol, kol suprato, kad ši jau negyva. Teisme Modestas tvirtino, kad daužoma ir peiliu badoma Birutė nešaukė ir nedejavo, tik vienu momentu pratarė: "Užmušk mane". Kaltinamasis tikino iš anksto smurto neplanavęs ir užmušti savo gyvenimo draugės nenorėjęs, tačiau iš pykčio negalėjęs susivaldyti.
Iš mokyklos parėjusiai Birutės dukteriai Aistei Modestas paaiškino, kad mama miega, ir neleido į egzekucijos kambarį. Vėliau jis, nors atrodė esąs blaivus, surišęs rankas ir kojas bandė paauglę išniekinti, tačiau kažkodėl savo plano neįgyvendino. Nervingai rūkydamas vyriškis prašvokštė pasikarsiąs. Tuomet Aistė suprato, kad jis kažką labai blogo padaręs jos mamai. Supančiotą trylikametę, skuduru užkimšęs burną ir užrišęs akis, Modestas paliko gulėti ant lovos, o pats, liepęs nesijudinti, išėjo į kaimą parsinešti degtinės. Įbauginta ir bejėgė Aistė šitaip išgulėjo kelias valandas. Kur ir kokios būklės jos mama, mergaitė nežinojo.
Į namus Modestas, jau girtas ir gerokai aprimęs, parėjo naktį. Jis atrišo Aistę ir daugiau prie jos nesikabinėjo. Vos tik vyriškis užsnūdo, paauglė ištrūko pas artimiausius kaimynus ir prisibeldusi pranešė apie Modesto smurtą bei įtarinėjimus dėl mamos likimo. Netrukus pareigūnai M. Sakalauską sulaikė, o uždarytame kambaryje aptiko kraupų vaizdą. Sulaikytasis negalėjo paaiškinti, kodėl nužudė Birutę, kurios pastogėje šildėsi trejus metus. Tikėtina, kad jis baiminosi likti atstumtas, galbūt pajuto vyriško pavydo graužatį.
- Niekada jam neatleisiu dėl mamos nužudymo, - tuoj po laidotuvių "Akistatai" sakė gedinti mergaitė. - Linkėčiau jam kalėti už grotų dvigubai daugiau metų, negu jam paskirta, - vertino Modesto, kurį iki tol laikė tarsi vyresniuoju broliu, piktadarystę.
Našlaitė mokslo metus užbaigė savo mokykloje, globojama motinos draugės Ofelijos, vienos Vilkaviškio rajono mokyklos mokytojos. Vasarą oficialia mergaitės globėja tapo Garliavoje (Kauno raj.) gyvenanti jos teta - Birutės Rugienienės sesuo. Su Aiste iki šiol ryšius palaikančios ponios Ofelijos teigimu, kraupią tragediją patyrusi paauglė stengiasi išgyvendinti baugius prisiminimus, įsitraukusi į aktyvią veiklą naujoje mokykloje. Be tetos, Aistė turi ir daugiau artimų žmonių - keleriais metais vyresnį brolį Gražvydą ir kartu su juo Vilkaviškio rajone gyvenantį tikrą savo tėvą.
