Irena ZUBRICKIENĖ
Pensininkas Romas Degutis (70 m.), aplinkinių kažkodėl vadintas Saulium, pastaruoju metu savo bute Jungėnų kaime (Kalvarijos sav.) gyveno vienas keturių šeimų name. Senuko buitimi šiek tiek pasirūpindavo jauna kaimynė Nataša, kuriai kiekvieną mėnesį Saulius patikėdavo savo pensiją. Vietos gyventojai žinojo, kad Saulius, pritrūkęs pinigų maistui, mėgo ką nors svetimo nugvelbti.
Lemtingąją popietę, kai pensininko kaimynė Stasė Baužienė kieme stoviniavo su iš gretimo kaimo atvykusia dukra Jolanta ir aptarinėjo sandėliuko problemą, pasirodė Jolantos sugyventinis Valentinas Nikolajevas (33 m.). Valentinas įsitraukė į pokalbį apie nesibaigiančias vagystes iš sandėliukų. Dabar moterims turbūt norėtųsi nagus nusigraužti, kad su girtu Valentinu aptarinėjo savo bėdas. Afganistane tarnavęs vyras - daug kam buvo ne paslaptis - tapdavo agresyvus ir nesuvaldomas, kai tik išgerdavo. Nieko nesakęs jis pasuko Sauliaus Degučio buto link.
Po barnio Saulius Degutis buvo rastas be sąmonės gulintis savo kambaryje. Jis buvo išgabentas į Marijampolės ligoninę, o netrukus pervežtas į Kauną. Pareigūnai sulaikė Valentiną Nikolajevą ir dviem parom uždarė į areštinę. Jiems vyriškis teigė kirtęs senukui tik vieną smūgį.
Kai Saulius Degutis, taip ir neatgavęs sąmonės, mirė, įvykį pradėję tirti pareigūnai sužinojo, kad įtariamasis - psichiatrijos ligoninėje. Pasirodo, praėjus kelioms dienoms po įvykio jis pats kreipėsi į medikus ir pradėjo pasakoti, esą vidinis balsas šaukiąs jį į karą. Blaivaus Valentino darbštumu ir geranoriškumu besidžiaugiantys kaimynai, vyriškiui patekus į bėdą, dabar randa daug kaltų. Pirmiausia, anot jų, kalta politika, taikių šalių jaunuolius siuntusi į kariaujantį Afganistaną, iš kurio grįžusieji liko morališkai suluošinti bene visam gyvenimui - dabar kenčia ir patys, ir jų aplinkos žmonės. Kalti ūkininkai, kurie samdomiems pagalbininkams už darbą atsilygina protą sumaišančiais pilstukais (esą taip nutikę Valentinui). Kalta ir Valentino sugyventinės motina, gerai žinojusi apie girto žento agresyvumą, bet būtent girtam jam pasiskundusi dėl vagysčių ir nurodžiusi įtariamą vagišių.
Jungėniškiams apmaudu ir dėl ramaus būdo, negirtuokliaudavusio Romo (Sauliaus) Degučio gyvenimo saulėlydžio. Dvi žmonas per gyvenimą turėjusio vyro, skaudu pripažinti, gana ilgai nebuvo kam iš lavoninės atsiimti ir deramai palaidoti. Kelias paras net nebuvo žinoma ir kam apie jo mirtį pranešti. Žinią pirmoji išgirdo kaimynė Nataša, nuvykusi gauti senuko parašą ant įgaliojimo, leidžiančio paimti jo pensiją. Tik tuomet šiaip taip pavyko išsiaiškinti, kur gyvena velionio dukros, kurioms ir teko palaidoti tėvą.
