Masinė emigracija iš Afrikos į Europą įgavo katastrofiškus mastus. Nuo šių metų sausio mėnesio apie 10 000 pogrindininkų atplaukė į Kanarus nepatikimais laivais. Vien per gegužės mėnesį vyriausybei teko prievarta sutikti 4 792 emigrantus. Dvidešimt du kartus daugiau negu per 2005 - jų metų gegužį! Humanitarinių organizacijų nuomone, pusė pogrindinių keleivių žūsta jūroje. Ispanijos vyriausybė labai prašo Europos šalių pagalbos kontroliuojant jūros pakrantes. Europos parlamento delegatas Kanarų klausimais birželio mėnesį pareiškė, kad artimiausiu metu dar apie 80 000 afrikiečių - mauritaniečių ir senegaliečių - be abejo bandys keliauti į Europą.
Nelaimingos kelionės beieškant Eldorado ne naujiena. Du penkiolikmečiai 1999 metais liepos 28 - ąją slapta įsmuko į lėktuvą Conakry aero uoste Gvinėjoje. Vaikinukai tikėjosi nuskristi į Briuselį. Deja, rugpjūčio 2 - ąją lėktuve buvo atrasti jų lavonai su visais tapatybės dokumentais ir artimųjų nuotraukomis. Abu penkiolikmečiai sušalo skrydžio metu.
2006 metais gegužės 19 - ąją keturiasdešimt pogrindinių emigrantų baigė kelionę siaubinga avarija Turkijoje. Iš penkiolikos likusių gyvų kai kurie buvo sunkiai sužeisti. Tie, kurie dar pajėgė, leidosi bėgti. Didžioji aukų dalis buvo kilusi iš Afganistano arba Bangladešo.
2006 metais birželio 9 dieną dingo 25 žmonės atviroje jūroje tarp Maltos ir Sicilijos. Laivas, plaukęs su emigrantais iš Šiaurės Afrikos į Italiją, nuskendo. Jis buvo perkrautas ir neatlaikė per didelio svorio... Šiame jūros rajone plaukiojęs žvejų laivas išgelbėjo 16 žmonių. Tik 16, o kitus pasiglemžė jūra!
Labai garsus ir jaudinantis prancūzų dailininko Teodoro Žeriko (1791 - 1824) paveikslas "Medūzos plaustas." Deja, dailininką įkvėpusi istorija yra ne tik jaudinanti, bet ir siaubinga. 1816 metais birželio 17 dieną fregata "Medūza" išplaukė iš Aix salos Senegalo kryptimi. Laive buvo 400 keleivių. Laivo kapitonas Hugues Duroy buvo nepatyręs ir fregata užplaukė ant smėlio seklumos Mauritanijos vandenyse. 250 privilegijuotųjų išplaukė šešiomis gelbėjimosi valtimis. 139 jūreiviai ir kariai susigrūdo ant plausto 20 ant 10 metrų dydžio. Šis plaustas buvo sukaltas paskubomis laivui sudužus ir pritvirtintas prie gelbėjimosi valčių. Be to, jame buvo juokingai mažai maisto. Atsitiktinumas ar sąmoningas nusikaltimas? Švartfalas nutrūko ir kapitonas paliko plaustą likimo valiai. Ant plausto esančių žmonių kančios tęsėsi dvylika dienų. Srovė nunešė plaustą į Atlantą. Greitai visi pritrūko maisto ir vandens. Neviltis išprovokavo kruvinus susirėmimus. Sužeistieji buvo išmesti jūron už borto. Išaiškėjo viena ypatingai siaubinga detalė: stipresnieji, norėdami išgyventi, džiovino saulėje lavonus, o po to juos valgė... Kai brigas "Argus" užtiko plaustą, bebuvo likę penkiolika gyvų žmonių. Ši siaubinga drama nuskambėjo per visą to meto Prancūziją. Jūrų ministras buvo priverstas atsistatydinti. Laivo vadas Hugues Duroy buvo apkaltintas palikęs savo žmones likimo valiai ir nuteistas trejus metus kalėti.
