Giedra AKAVICKIENĖ
Telšių rajono Tryškių miestelio gyventojai aptarinėja mįslingą penkiolikametės Akvilės Strobykinos mirtį. Šių metų spalio 22-osios rytą Žemaitės gatvės patvoryje praeiviai aptiko jos kūną. Smurto žymių nerasta, drabužiuose pinigai neliesti, todėl pareigūnai abejojo nužudymo ar apiplėšimo tikimybe.
Pagal teismo medicinos eksperto išvadą paauglę mirtis ištiko dėl bendro kūno atvėsimo. Atliekamas ikiteisminis tyrimas nustatys tikslią mirties priežastį ir aplinkybes.
Dingo išėjusi į parduotuvę
Pas 54 metų globėją Verutę Zofiją Atarienę gyvenusi Akvilė spalio 21-osios vakarą išėjo iš namų į parduotuvę ir daugiau jos niekas nematė. Pasak globėjos, abi buvo apsipykusios. Paauglė užsiožiuodavo ir anksčiau, nuėjusi į daržinę pagulėdavo ant šieno. Pykčiui atlėgus, močiute vadinamos globėjos paprašydavo karštos arbatos.
Tąkart V. Atarienė jos išvirtos sriubos nevalgiusiai mergaitei davė 50 litų nusipirkti ko nors skanaus. Paauglė išėjo su kaliošais ir darbiniais rūbais, nors anksčiau, prieš iškišdama nosį į gatvę, nusilakuodavo net nagučius.
Nesulaukusi mergaitės, globėja sunerimo, jos ieškojo kartu su savo dukra Estera Bartkuviene, kuri yra Akvilės krikštamotė. Neradusios Akvilės, moterys pamanė, kad ji liko nakvoti pas draugę, kurios telefono numerio neturėjo.
Apie savižudybę neužsiminė
Rytą iš kaimynų išgirdusi kraupią žinią, globėja dar tikėjosi, kad jos mergaitė gyva. Nors buvo daromas širdies masažas, atvykę medikai konstatavo mirtį.
V. Atarienė bando rasti atsakymą, kas naktį nutiko Akvilei, kuri pliaupiant lietui liko gulėti pusiaukelėje tarp jos ir krikštamotės namų. Netoli esančiame griovyje mėtėsi mergaitės kaliošai, vienas jų buvo privemtas.
V. Atarienė prisimena jautusi, kad Akvilė išgyvena paauglystę. Mergaitė domėjosi savo išvaizda, laikėsi dietos. Nors bręstanti nepilnametė skaitė literatūrą apie meilę ir seksą, miegojo kartu su žaislais. Paauglė prasitardavo jaučianti didžiulę nuoskaudą, kad neturi abiejų tėvų. Tačiau apie savižudybę iš jos lūpų namiškiai niekada negirdėjo. Turėjusi įgimtą širdies ydą mergaitė sveikata nesiskundė.
Globotinė buvo šeimos narys
Netikėta Akvilės mirtis sulaukė vietinių gyventojų apkalbų. Vieni išsigalvojo, kad paauglė pasitraukė iš gyvenimo, nes buvo nėščia. Kiti apkaltino globėją, kad ši buvo užkrovusi per sunkią darbų naštą.
Akvilę palaidojusiai globėjai V. Atarienei dabar ypač sunku girdėti šmeižtą. Nuo ketverių metukų pas ją užaugusi mergaitė buvo pilnateisis šeimos narys. Moteris neatsitiktinai apsiėmė globoti Akvilę ir jos broliuką Lauryną, juos sieja giminystės ryšiai. Mat vaikų močiutė ir V. Atarienė yra pusseserės.
Nenorėjusi būti panaši į savo motiną Akvilė prašydavo globėjos išmokyti namų ruošos ir ūkio darbų. "Mokinau ją gaminti valgį, ravėti daržus, pamelžti karvę, visko, ko prireiks savarankiškame gyvenime", - sakė globėja.
Gabi ir stropi moksleivė
Moteris neslėpė, kad didžiavosi savo globotine, kuri gali būti pavyzdys jos bendraamžiams. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos devintokė buvo klasės seniūno pavaduotoja, lankė pramoginių šokių būrelį, muzikos mokykloje mokėsi groti akordeonu. Vidurinėje mokykloje Akvilės žinios buvo vertinamos dešimtukais ir devintukais. Praėjusius mokslo metus ji baigė didesniu kaip 9 balai vidurkiu. Visur suspėjanti moksleivė dalyvaudavo įvairiose viktorinose, konkursuose, varžybose.
Globėją norėjo vadinti mama
Eiles ir dedikacijas kūrusi Akvilė globėjai gimtadienio proga padovanodavo savo rankų darbo atviruką. V. Atarienei buvo malonu girdėti, kad ji savo globotinei yra artimiausias ir geriausiai ją suprantantis žmogus, su kuriuo galinti pasikalbėti apie viską.
"Akvilė prašydavo leisti vadinti mane mama, kaip mane vadindavo jos broliukas Laurynas, blogai pasijutus ragindavo važiuoti pas gydytoją. Nenorėdama manęs palikti vienos, atmetė krikštamotės kvietimą atsikraustyti į Telšius, kur galėjo lankyti Žemaitės gimnaziją", - apie globotinės prisirišimą kalbėjo V. Atarienė.
Vengė susitikimo su savo gimdytoja
Savo motinos paauglė nenorėjo nei matyti, nei apie ją girdėti. Globėjai prakalbus apie motiną, prašydavo neskaudinti ir užtrenkdavo duris. Nenoras bendrauti su savo gimdytoja ir neapykanta atsirado ne be reikalo.
Kaip papasakojo V. Atarienė, degtine piktnaudžiaujančiai Akvilės motinai apribotos motinystės teisės. Nors Dūseikių kaimo gyventoja nuo skirtingų vyrų pagimdė 7 vaikus, iš jų šiandien gyvi tik 4. Jais rūpinasi vaikų globos namų darbuotojai, globėjai.
Rusijoje gyvenantis Akvilės tėvas Vladimiras nesirūpino dukra. Prieš penkerius metus atsiuntęs laišką su savo nuotrauka, reikalavo geruoju atsisakyti alimentų, nes esą vis tiek jų negausite. V. Atarienė nusiuntė tėvui dukros nuotrauką prašydama, kad atžalos išlaikymui skirtus pinigus kauptų banke ir atiduotų sulaukus pilnametystės, tačiau daugiau žinių iš Rusijos nesulaukė.
Pinigai sukėlė pavydo bangą
V. Atarienė globotinius Akvilę ir jos jaunesnį broliuką Lauryną išlaikė iš savo ūkio, vaikams nieko netrūko. Akvilė savo kambaryje turėjo televizorių, kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną. Tik praėjusiais metais globėja pradėjo gauti po 500 litų.
"Net dešimt metų mergaitę auginau negaudama jokių pinigų. Susitvarkyti globą mane įkalbėjo Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Studijuodama Akvilė būtų gavusi valstybės išlaikymą. Tie pinigai miestelyje sukėlė pavydo bangą. Apkalbėjus, kad iš išskaičiavimo užsiimu globa, norėjau pinigų atsisakyti, tačiau nebespėjau", - teigė moteris.
Valstybės skiriami pinigai sujaukė ir globėjos su globotine santykius. V. Atarienė nebeįtikdavo nupirkti mergaitei drabužių, todėl siųsdavo išsirinkti ją pačią. Globėja įtaria, kad vaikas pasikeitė, nes svetimi žmonės nuteikinėjo.
Lemtingi datų sutapimai
Pernai mirus vos ketverių metukų sulaukusiam broliukui, Akvilė sunkiai išgyveno jo netektį. Lemtingas sutapimas - 2003-iųjų spalio 25-ąją, 10 valandą, mirė Laurynas, o lygiai po metų, tai yra 2004-ųjų tą pačią dieną ir valandą, su karstu į bažnyčią įnešta Akvilė.
Suėjus dvejiem metukams, berniukui nustojo augti svoris, vaikas nebekalbėjo ir tiesiog nyko akyse. Nebepadedant tradicinei medicinai, V. Atarienė ieškojo išsigelbėjimo pas ekstrasensus, vežiojo ligoniuką į piramides.
Atlikus tyrimus Genetiniame centre, nustatyta negailestinga diagnozė - nepatikslintas baltymų ir energetinių medžiagų apykaitos sutrikimas. Po dvejus metus kankinusios ligos iš berniuko liko tik skeletas, jis nebepajėgdavo apsiversti lovoje, globėja jį nešiodavo ant rankų.
Ruošėsi paminėti mirties metines
V. Atarienės teigimu, Lauryno motina laukdamasi jo nemetė gerti. Asocialiai gyvenusi nėščia moteris turėjo problemų dėl neaugančio svorio, tačiau slėpė nuo gydytojų, kad po keletą dienų neturi ko valgyti. Toks gyvenimo būdas galėjo pakenkti jos įsčiose augančiam vaisiui.
Nepabijojusi sunkios Lauryno sveikatos būklės, V. Atarienė juo pradėjo rūpintis nuo gimimo. Vandene, širdies stenoze, auksiniu stafilokoku sirgusiam kūdikiui buvo reikalinga nuolatinė priežiūra.
Šį rudenį Akvilė kartu su globėjos šeima ruošėsi paminėti broliuko mirties metines, tačiau netikėtai atgulė šalia jo.
Krikštamotei E. Bartkuvienei ir globėjai V. Atarienei keista, kad pasipuošti mėgusi globotinė lemtingą vakarą iš namų išėjo su darbiniais rūbais
Akvilė šiemet po Pirmosios Komunijos su globėja Verute (dešinėje), krikštamote Estera ir jos sūnumi Mantu.
