Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas paskyrė Marijampolės jaunimo mokyklos dešimtokui Vilmantui K. (16 m.) griežtą bausmę - už Balsupių kaimo (Marijampolės sav.) gyventojo nužudymą kalėti aštuonerius metus. Pridėjus dalį ankstesniosios bausmės, nuteistas nepilnametis - vagis, plėšikas ir žudikas - už grotų turėtų praleisti net devynerius metus.
Mirė po nakties išpuolio
Lemtingąjį 2004-ųjų gegužės 22-osios vakarą Balsupių kaimo gyventojai Marytė Medelytė (84 m.) ir jos sūnus Vytautas Medelis (56 m.), kurį vietos gyventojai mieliau vadindavo Liepuku (pagal pavardę), pažiūrėję televizijos programų, prieš vidurnaktį nuėjo miegoti. Abu nakvodavo skirtinguose kambariuose.
Apie pirmą valandą į motinos kambarį atėjęs sūnus ją pažadino ir stebėdamasis pakvietė skubiai ateiti pasižiūrėti, kas jam nutikę. Vytauto kambaryje ant grindų buvo kraujo balutė, sūnaus lūpa buvo ką tik prakirsta, keliais peilio dūriais sužalota krūtinė ir pilvas. Tarsi pats netikėdamas tuo, ką sako, vyras paaiškino, kad gavęs mušti, kai pakirdęs iš miegų!
Vytautas pasakojo motinai, kad naktį prabudo nuo vėsumos. Pakilęs uždaryti lango, iš karto netikėtai gavo kelis smūgius ir dar spėjo pamatyti skubiais judesiais pro jį prašmėžavusią figūrą iššokant per langą ir pradingstant. Vytautas tamsoje tegalėjo įsidėmėti kambaryje šeimininkavusio asmens ūgį, stotą. Motinai sūnus dėstė, kad įsibrovėlis turėjęs naktį įlipti per langą, kurį Vytautas nuolat laikydavo neužkabintą, ir tikėtis kokio nors grobio. Tačiau nekviestas svečias nieko nepaėmė.
Vytauto savijautai blogėjant, tą pačią naktį prireikė medikų pagalbos. Sužalotasis buvo paguldytas į ligoninę.
Pareigūnams niekaip nesisekė surasti įtariamąjį. Kai jau atrodė, kad Vytautas sveiksta, nelaimėlis, ligoninėje gydytas gerą savaitę, staiga mirė. Teismo medikai nustatė, kad mirties priežastis - plaučiuose susidaręs kraujo krešulys, prieš tai patyrus durtinius ir pjautinius krūtinės bei pilvo sužalojimus.
Motina troško sužinoti tiesą
- Vytauto mirtis mane sugniuždė, - po įvykio skundėsi tuokart seniai ligų kamuota, sunkiai vaikštanti M. Medelytė. - Nežinau, kaip toliau gyventi, nes likau visiškai viena, be jokios pagalbos. Va, gyvenu gedulo portretais apsistačiusi. Gyvenimas neteisingas man - turėjau du sūnus ir abudu jau pasilaidojau.
Marytė nenorėjo galvoti apie savo ateitį, kurioje nebematė nė kruopelytės džiaugsmo, tačiau tikino nenorinti ir mirti, kol nesurastas sūnaus Vytauto žudikas ir neišaiškinta nusikaltimo priežastis. Senutė prisiminė svarsčiusi su sūnumi, kai jis dar gulėjęs ligoninėje, kas lemtingąją naktį galėjęs tūnoti Vytauto kambaryje. Abudu tuokart nusprendę, kad užpuolikas greičiausiai tikėjosi surasti ir pagrobti išvakarėse gautą Marytės pensiją. Vadinasi, įsibrovėlis turėjo pažinoti Medelius - žinoti, kiek žmonių namuose gyvena, kaip gyvena, kokiu būdu lengviausia patekti į namo vidų nepastebėtam. (Vytauto kambario langas - atokiau nuo gatvės, iš sodo pusės, palangė apaugusi krūmais.) Be to, užpuolikas pasišalino, kai tik Vytautas šūktelėjo motiną - vadinasi, nusikaltėlis baiminosi būti atpažintas senutės, taigi turėjo būti vietinis.
Tokios mintys ir spėlionės M. Medelytę kankino apie pusantrų metų. Žinia iš policijos, kad V. Medelio žudikas išaiškintas ir jau už grotų, senutę užklupo Kaune - jau įsikūrusią pas vienintelę anūkę Rūtą, mirusio jaunėlio sūnaus dukterį. Sveikatos problemų tebeturinti M. Medelytė vis dėlto rado jėgų dalyvauti sūnaus Vytauto žudiko teisme, kad pažiūrėtų į šio jaunuolio akis.
Tiesa - tiriant naują nusikaltimą
V. Medelio užpuolimo aplinkybės buvo išaiškintos praėjusių metų spalį, Marijampolės teisėsaugininkams tiriant vieno apiplėšimo Skaisčiūnų kaime istoriją. Patyręs prokuroras Rimas Jonaitis, studijuodamas policininkų surinktą medžiagą ir pasikliaudamas gera savo atmintimi, atkreipė dėmesį, kad panašiu braižu (įsibrovus per langą) tame pačiame krašte (Balsupiai - už kelių kilometrų) buvo įvykdytas ir nusikaltimas V. Medelio atžvilgiu, iki tol laikytas "tamsiu". Prokuroras nurodė irgi patyrusiam policijos tyrėjui Vitalijui Šonui pakalbinti tuo metu dėl Skaisčiūnų gyventojų apiplėšimo areštinėje buvusį Vilmantą K.
Prireikė tik kelių pokalbių, ir senasis nusikaltimas buvo atskleistas - nepilnametis Vilmantas ne tik prisipažino, bet ir detaliai papasakojo buvusio nusikaltimo, po kurio mirė V. Medelis, aplinkybes, nurodė, kur išmetė turėtą peilį, tapusį žmogžudystės įrankiu.
Bėgliui reikėjo pinigų
Nusikaltimo motyvas - gauti pinigų, kurių tuo metu Vilmantui, pabėgusiam iš namų, labai reikėjo, kad galėtų pragyventi slapstydamasis.
Bėglio "etiketę" Vilmantas pelnęs jau seniai. Iki suėmimo jis gyveno su motina, po skyrybų sukūrusia naują šeimą ir auginančia keletą mažylių. Paauglys retkarčiais pabendraudavo ir su savo tėvu, gyvenančiu netoliese - Balsupiuose. Vilmantui kažkodėl buvo nemieli motinos ir patėvio namai - traukė bastytis, ieškoti nuotykių ir panašiai mąstančių draugų. Nors paauglys buvo Marijampolės jaunimo mokyklos moksleivis, tačiau mokyklą lankydavo kada panorėjęs, mokydavosi prastai.
2004-ųjų gegužę Vilmantas irgi valkatavo. Tris dienas pratūnojęs savo tetos, gyvenančios Balsupiuose, ūkiniame pastate ir nakvodavęs ant šieno, paauglys sumanė apvogti tetos kaimynus Medelius (tame pačiame name).
Iš pasalų stebėdamas aplinką paauglys žinojo, kad Vytautas Medelis, Liepukas, tą dieną pjovė malkas irgi greta gyvenančios Vilmanto močiutės Anelės Sinkevičienės kieme. Po talkos uolus darbininkas pasivaišino. Vilmantas sekė, kada Liepukas pareis į namus. Apie 21 valandą paauglys įslinko į močiutės ūkinį pastatą ir pasiėmė virtuvinį peilį. Iš anksto apgalvojo, kad šio įrankio gali prireikti, jeigu, vagiant V. Medelio kambaryje, jį kas nors užkluptų. "Apsiginklavęs" 15-metis daugiau nė valandą tūnojo krūmuose prie V. Medelio lango, kuris mažiausiai matomas nuo gatvės, ir laukė, kada visi sumigs. Tada Vilmantas tyliai atsidarė langą, kuris buvo neužkabintas iš vidaus, įlipo vidun ir pritūpęs laukė, ar ir toliau kambaryje tvyros tyla. Vaikinukas tik vėliau prisipažins, kad tuo metu jam buvo labai nejauku - ėmė baimė, tūnant prie miegojusio Liepuko lovos, spurdėjo širdis...
Staiga V. Medelis prabudo ir pradėjo keiktis, kad kažkas atidarė langą, o jam esą šalta. Kai vyras pakilo iš lovos ir priėjo uždaryti lango, Vilmantas neatlaikė susikaupusios įtampos ir, nelaukdamas, kol bus pastebėtas, pats šoko iš savo pasalos ir keliais peilio dūriais apsmūgiavo V. Medelį. Įsibrovėlis iškart šoko per langą į lauką, kad nebūtų atpažintas, ir leidosi bėgti. Kruviną peilį jis išmetė pakeliui, į vandens telkinį.
Gyrėsi lyg žygdarbiu
Kai rytą Vilmantas lyg niekur nieko atėjo pas savo močiutę A. Sinkevičienę, moteris jau žinojo, kad naktį į ligoninę buvo išgabentas peiliu sužalotas V. Medelis. Močiutė, žinodama, kad anūkas iki tol bastėsi ir nenakvojo namuose, lyg tarp kitko klustelėjo, ar ne jis naktį buvo įlindęs į Medelių kambarį. Vilmantas neprisipažino. Lygiai taip jis išsisuko ir per vėlesnį panašų pokalbį su savo motina. Beje, ant šio paauglio įtarimų tinklus iškart po mįslingo įvykio buvo užmetę ir Marijampolės policininkai, tačiau tuo metu jie vaikino nesurado, o vėliau greičiausiai ir ... pamiršo.
Vilmantas girdėjo žmones kalbant, kad V. Medelis tebegydomas, vėliau sužinojo ir apie Liepuko mirtį. Savo paslaptį jaunasis žudikas patikėjo tik po kurio laiko apie tai prabilęs savo naujų žygių ir naujų nusikaltimų bendrininkui, tokiam pat bastūnui, marijampoliečiui Edgarui L. (16 m.). Esą Vilmantas jam kelis kartus gyrėsi, kad "yra užlenkęs senuką". Edgaras, suprantama, saugojo bičiulio paslaptį. Ją pagarsino tik tada, kai kartu su Vilmantu praėjusių metų spalio pabaigoje buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už Skaisčiūnų kaimo gyventojų apiplėšimą ir kai jau pats Vilmantas buvo prisipažinęs pareigūnams.
Kauno apygardos teismas paskyrė Vilmantui K. griežtą bausmę (nepilnamečiams skiriama didžiausia bausmė - dešimt metų už grotų). Balsupių gyventojai, sužinoję apie atskleistas V. Medelio užpuolimo ir sužalojimo aplinkybes, buvo linkę džiūgauti, kad žudikas jau suimtas, tačiau negailėjo pareigūnams ir blogų žodžių: esą jeigu šis nusikaltimas būtų išaiškintas iškart po įvykio, Vilmanto nuskriaustų asmenų sąrašas būtų trumpesnis. Mat po lemtingos nakties Medelių namuose paauglys dar įkliuvo ir dėl vagystės, ir dėl plėšimo, kai siaubingai išgąsdino pradinukę mergaitę, vieną buvusią namuose.
Pagaliau sutramdytas Vilmantas K., į teismų karuselę sėdęs dar 2003-ųjų gruodį, dabar teistas jau keturis kartus.
