Policijos duomenimis, Kauno apylinkėse veikia nemažai vietos nusikalstamų grupuočių įsteigtų narkotikų gamybos fabrikėlių. Ėmę eksportuoti kvaišalus, kauniečiai įsitvirtino Skandinavijoje, išstūmė šį regioną kontroliavusius lenkus.
Kaunietiškas "verslas"
Kvaišalų gamybos tradicijos Kaune siekia beveik du dešimtmečius. Pirmosios "laboratorijos" įsikūrė Šančių rajone, jose užkietėję narkomanai primityviausiais būdais iš aguonų gamino opijaus ekstraktą. Čia pagamintus kvaišalus vartojo vietos narkomanai, produkcija neiškeliaudavo už Kauno ribų. Tačiau vėliau narkotikų verslą uzurpavusios organizuotos nusikaltėlių gaujos Kauną pavertė narkomafijos sostine.
"Narkotikų gamybos verslas yra nepaprastai pelningas. Pirmieji tai suvokė kauniečiai, padėję pamatus nacionalinei kvaišalų pramonei", - "Vakaro žinioms" teigė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės valdybos vyresnysis komisaras Algis Kvainickas.
Šiuo metu labai populiaraus kvaišalo amfetamino gamybai naudojamo benzilmetilketono (BMK) litras juodoje rinkoje kainuoja apie 300 JAV dolerių. Naudojant modernią įrangą iš 1 litro BMK galima išgauti kiek mažiau nei 1 kg metamfetamino, prekiaujant urmu kainuojančio jau apie 2000 JAV dolerių. Nesunku suvokti, jog metamfetamino gamyba yra kur kas pelningesnė nei kontrabanda ar vis labiau nykstantis reketas.
Pasak "Vakaro žinių" šaltinių, pradžią Lietuvos narkotikų pramonei davė kvaišalų gamybos paslaptis perpratę Lenkijos nusikaltėliai. 1991 m. su jais ryšius užmezgė Kauno nusikaltėliai. Šioje šalyje apsistoję kauniečiai Vladimiras Seneckis - Turistas, Ričardas Ganusauskas - Ganusia pradėjo lenkams tiekti pagrindinę amfetamino gamybos žaliavą - BMK.
Šį skystį kauniečiai pirkdavo Leningrade, jis buvo gaminamas čia veikusioje įmonėje "Biosintezė". Statinės su BMK iš Rusijos keliaudavo į Lenkiją, o čia pagamintas amfetaminas buvo gabenamas į Lietuvą ir Rusiją. Po kiek laiko kauniečiai suvokė, jog kur kas pelningiau patiems gaminti kvaišalus.
1993 m. pakaunės soduose buvo įkurta pirmoji amfetamino gamybos laboratorija. Kauno nusikaltėliams už 80 tūkst. JAV dolerių ją pardavė šiuo metu jau nužudyto garsaus Lenkijos narkobarono Nikodemo parankiniai. Lenkai ne tik atvežė laboratorijos įrangą į Lietuvą ir ją sumontavo, tačiau apie du mėnesius čia gyveno ir lietuvius mokė gaminti narkotikus.
Numušė narkotikų kainas
Apie 1995 metus pakaunėje įsikūrė antrasis amfetamino fabrikėlis, po to dar keletas. Jiems ėmus veikti, Kaune labai nukrito kvaišalų kainos. Anksčiau iš Lenkijos atvežamo amfetamino kilogramas kainavo apie 8-9 tūkst. JAV dolerių, susikūrus "nacionalinei kvaišalų pramonei" jo kaina nukrito iki 3 tūkst. JAV dolerių. Jau kurdami kvaišalų fabrikėlius, nusikaltėliai ruošėsi invazijai į užsienio šalių rinkas.
Skandinavijoje ilgą laiką karaliavę lenkai sugebėjo pasiekti, kad kilogramas amfetamino čia kainuotų ne mažiau kaip 20 tūkst. JAV dolerių. Plūstelėjus pigių kaunietiškų kvaišalų srautui, amfetamino kilogramo kaina nukrito iki 12 tūkst. JAV dolerių. Dabar jis tekainuoja apie 5 tūkst. JAV dolerių.
"Vakaro žinių" duomenimis, pagal konfidencialų mafijos susitarimą lietuviams ir pirmiausia kauniečiams atiteko Skandinavijos šalių rinka. Anksčiau čia karaliavę lenkai buvo priversti pasitraukti, šiuo metu jie įsitvirtino Vokietijoje.
Narkobaronų krachas
Nors policijos pareigūnai turėjo informacijos apie klestintį kvaišalų gamybos verslą, reikėjo nemažai laiko, kol buvo demaskuotos pirmosios laboratorijos.
Prieš trejus metus Kaune, pensininkei priklausančiame angare, atrasta amfetamino gamybos linija, modernumu bei pajėgumu nustebinusi ne vieną pareigūną. Vėliau atrastos dar dvi tiems patiems kvaišalų gamintojams priklausiusios laboratorijos. Policijos pareigūnams sulaikius 11 asmenų paaiškėjo, kad ši kompanija neatitiko tradicinės nusikalstamos gaujos modelio, o buvo panašesnė į nusikalstamiems tikslams suburtą konglomeratą.
Manoma, jog kvaišalų gamybos iniciatorius buvo Edmundas Grigorenka. Šis veikėjas dvejus metus mokėsi Kauno technologijos universitete, studijavo mašinų gamybą. Vėliau mokslus metė ir užsiėmė privačiu verslu. 1989 m. bėgdamas nuo atsakomybės už finansinius nusikaltimus, Kaune palikęs žmoną su invalidu vaiku jis išvyko į JAV. Čia vedė amerikietę, tačiau netrukus su ja išsiskyrė.
Gyvendamas JAV E.Grigorenka susidėjo su narkotines medžiagas gaminusia ir platinusia narkomafija. Pasak policijos pareigūnų, už narkotikų prekybą stambiu mastu jis kelerius metus praleido JAV kalėjime. 1997 m. grįžęs į Lietuvą E.Grigorenka pasisavino pirmosios žmonos mergautinę Katinaitės pavardę ir tapo E.Katinu.
Spalvinga kompanija
Manoma, jog gyvendamas JAV E.Katinas iš vietos nusikaltėlių perėmė kvaišalų gamybos paslaptis ir grįžęs į Lietuvą nutarė rimtai užsiimti šia pelninga veikla.
Teisėsaugininkai nustatė, jog E.Katinas kartu su senu pažįstamu Romu Dagiliu ir Kauno šešėlinio pasaulio autoritetu Kęstučiu Miliausku - Šramu bandomąją amfetamino gamybos liniją įsteigė Mažosiose Lapėse. Antrasis fabrikėlis įkurtas Jonavos rajone, E.Dagilio uošvės vienkiemyje.
Puikiai sekantis verslui, "kartelis" nusprendė plėsti gamybos apimtis. Į grupės veiklą įsitraukęs Kęstutis Jurkševičius - Kisa savo motinai priklausančiame 1000 kvadratinių metrų ploto angare sumontavo modernią kvaišalų gamybos įrangą. Slėpdami pėdsakus nusikaltėliai sudarė fiktyvią angaro nuomos sutartį.
Nežinia kiek laiko būtų veikęs šis fabrikėlis, jei ne pačių narkobaronų žioplumas. Sutartyje buvo minimas išgalvotas tariamo asmens kodas, pagal kurį žmogus buvo gimęs dvidešimtą mėnesį. Tai sukėlė policijos susidomėjimą. Nuspręsta rimčiau pasidomėti paslaptinguoju angaru ir šalimais įspūdingu prabangiu namu, oficialiai priklausančiu pensininkei Kisos motinai.
Narpliodami sužlugdyto "kartelio" gijas policijos pareigūnai nustatė, kad jo nariai buvo patys įvairiausi veikėjai. Tai ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai, o taip pat anksčiau neteisti, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.
Chemikalus bei laboratorinę įrangą kvaišalų gamintojams tiekė žinomo krepšininko Dariaus Maskoliūno motina Irena Ona Maskoliūnienė. Ši organinės chemijos specialistė dirbo įmonės "Avsista" Jonavos filialo vadove.
Manoma, kad I.O.Maskoliūnienė stovėjo narkotikų verslo ištakose, nes norint pradėti kvaišalų gamybą, pirmiausia reikia įsigyti reikiamą įrangą bei chemines medžiagas. Pagamintų narkotikų "ekspertu" buvo privačios Kauno klinikos gydytojas anesteziologas Henrikas Levinas.
Lakūno likimas nežinomas
Su pareigūnų demaskuotu narkotikų "karteliu" taip pat siejamas paslaptingas prieniškio lakūno Tado Valkausko (g.1979 m.) dingimas. Maskuojama spalva nudažytu mažu lėktuvėliu "Wilga" jis šių metų kovo 29-osios vakarą išskrido nežinoma kryptimi. Nuo tada apie T.Valkausko likimą nėra jokių žinių, jis laikomas dingusiu be žinios.
Anot policijos pareigūnų, tiriamos kelios versijos. Manoma, jog T.Valkauskas patyrė avariją arba nelegaliai oru kirtęs valstybinę sieną pasislėpė užsienyje, kur galėjo būti nužudytas.
Kai kurie pareigūnai įtaria, jog T.Valkauskas galėjo tapti Kauno narkomafijos auka. Šių metų sausį Prienų rajone buvo surasta amfetamino gamybos laboratorija. Manoma, jog T.Valkauskas galėjo būti įkalbėtas į Lenkiją nuskraidinti policijos pareigūnų nerastą produkciją bei dalį spėtos paslėpti kvaišalų gamybos įrangos.
Vėliau jaunas lakūnas, kaip nereikalingas liudininkas, galėjo būti nužudytas. Pasak "Vakaro žinių" šaltinių, šią versiją Policijos departamento pareigūnai laiko pačia realiausia.
"VL Vakaro žinios"
