- Ar po pastaruoju metu didžiulį rezonansą sukėlusių skandalingų įvykių pasikeitė jūsų požiūris į teismus?
Galina Jengalyčeva, Pravieniškių seniūnijos (Kaišiadorių r.) seniūnė:
- Ačiū Dievui, man kol kas su teismais susidurti neteko, tačiau apie juos turiu gana tvirtą nuomonę. Jau seniai savo kolegoms ar bendraminčiams kalbėjau, jog labai negerai, kad teisėjai gauna tokius didelius atlyginimus. Nors buvo motyvuojama, kad daugiau uždirbdamas teisėjas tikrai nesusigundys kyšiais, tačiau realybė įrodė, jog toks principas yra niekinis. Jei duoda - kodėl neimti? Ar ne tiesa? Manau, jog tokiais atvejais nėra ko kalbėti apie sąžiningumą. Jis arba yra arba nėra. O dabar iškilęs skandalas tiktai patvirtino, jog teisėjų sąžiningumas nuperkamas... už didelius pinigus (žinoma, ne už didelius atlyginimus).
Onutė Kersnauskienė, namų šeimininkė iš Kauno:
- Nuomonė apie teismus nė kiek nepasikeitė. Tie trys teisėjai, kurių pavardes dabar gerai žino visa Lietuva, tai tik lašas jūroje, aisbergo viršūnėlė. Baisu pagalvoti, kas daroma mums nežinant. Kiek kartų apvogta Lietuva, jos žmonės, kokios aferos įvykdytos! Ar bent vienas kaltininkas pūva kalėjime, ar prarado savo milžiniškus turtus?... Kas turi tai padaryti, jei ne teisėjai? Kad jiems nerūpi eilinis, jokio kyšio negalintis pasiūlyti žmogus, įsitikinau pati. Teisėjas į mano sūnų, kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju, žiūrėjo kaip į žemės dulkę ir akivaizdžiai palaikė reketininkus, buvo jų pusėje.
Vilnietė gydytoja, nepanorusi skelbti savo pavardės:
- Blogiausia, jog nėra personalinės atsakomybės, kuri būtų taikoma visiems valstybinėse įstaigose dirbantiems darbuotojams. Žinoma, ir teisėjams. Jei žmogus jaudintųsi dėl savo darbo vietos, tokių klausimų net nekiltų. Kaip yra dabar? Štai gydytojas, "į rankas" gaudamas apie 700 litų, turi atsakyti už žmogaus gyvybę, o teisėjai, pamaloninti keleriopai didesnėmis algomis, už priimtus sprendimus visai neatsako. Paaiškėjus, jog neteisėtai paleido nusikaltėlį ar priėmė jam palankų sprendimą, toks teisėjas turėtų visam laikui prarasti teisę dirbti teisėtvarkos ar teisėsaugos sistemoje. Gal tuomet kas nors ir pasikeistų.
Seimo narys Aloyzas Sakalas:
- Mano požiūris į teismus nė kiek nepasikeitė. Jeigu iš 900 teisėjų trys įtariami korupcija - tai dar nieko nereiškia. Manyčiau, jog teisėjai, priimantys sprendimus rezonansinėse bylose, turėtų pateikti paaiškinimą spaudai arba pasikviesti žurnalistus ir paprastais, visuomenei suprantamais žodžiais paaiškinti, kodėl priėmė būtent tokį sprendimą. Taip, jie tikina, jog savo motyvus išsako nuosprendyje, tačiau toji teisinė kalba yra labai sudėtinga ir ne visiems suprantama. Tada ir nekils jokių įtarimų, spėliojimų...
Raimundas Binkis, Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras:
- Nuomonė pernelyg nepasikeitė, nes buvo žinoma apie teismų užkulisinius dalykus. Nors jie nebuvo tiksliai apčiuopiami, tačiau jaučiami. Čia panašiai kaip su medikais - kiekviename mieste pasakys, kuris yra kyšininkas, tačiau galbūt neturės konkrečių įrodymų. Tą patį galima pasakyti ir apie teisėjus. Apie teisėjų korupciją ir požiūrį į darbą reikėtų kalbėti atskirai. Tai dvi skirtingos problemos. Galima teigti, kad yra teisingumo įgyvendinimo problema. Mūsų teismų pozicija kartais būna gana keista. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, E. Rumšienės atveju, ją suimant pakako teisėjo motyvų, jog jo neįtikino įtariamosios paaiškinimai ir dėl to ją nusprendė suimti, o pas mus net ir pateikus akivaizdžius įrodymus, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikaltimą, teisėjas nukrypsta į šalį, svarsto, jog žmogus gali būti visai nekaltas arba niekur nepasislėps ir t. t. Tokiais atvejais itin skaudu būna prokurorams - jų darbas visiškai nuvertinamas. Mano (ir kaip žmogaus, ir kaip prokuroro) požiūris į teismus ir anksčiau nebuvo teigiamas. Teisėjai, dar nuo G. Vagnoriaus laikų gaudami didžiulius Atlyginimus, pernelyg susireikšmino, ėmė save laikyti išskirtiniais žmonėmis ir manyti, kad gali daryti viską, ką nori. Tam įtakos turėjo ir tai, kad jiems suteikta daugiau teisių, kad jie neliečiami. Iš to ir kyla arogancija bei išryškėja didžiulės diferenciacijos tarp teisėjų ir prokurorų problema.
Kalbino Ramutė PEČELIŪNIENĖ
