Ar yra dar kuo stebėtis mūsų šalyje? Manau, kad nelabai, nes ne tik dugną pasiekėme, bet ir jį pramušėme. Žemiau kristi nėra kur.
Idiotizmas ir chamiškumas sklinda iš visų pašalių. Kas oficialiai vadinama aukštaisiais sluoksniais, manau, derėtų pervardinti žemesniais už žemiausius. Nes, beje, netgi tarp valkatų galioja gana tvirtos moralinės nuostatos.
Vienas garsus nepalyginamai garsesnio miesto meras, toksai Kuoka, visai kvailai pareiškė, kad vadovautis morale nėra praktiška ir išmintinga, nes moralė tėra deklaratyvi sąvoka ir naikina praktinę išmintį bei trukdo atlikti gerus darbus. Po šio pareiškimo manau, kad idiotizmo ir chamiškumo sąvoka dar nėra pilnai apibrėžta ir įsisąmoninta.
Tai reiškia, kad koksai nors meras Kuoka viešai išpažįsta atliekantis nedorus darbus, nes pamynus moralę telieka amoralumas. Šiandien svarbiausias Lietuvai miestas man nemielas, nes idioto valia sudarkytas. Amoralūs veikėjai kasdien apvagia naivius piliečius šiems neretai nieko blogo neįtariant.
Jeigu koksai meras Kuoka pripažįsta, kad moralu yra amoralu, tai reiškia, kad vogti, kalbėti netiesą, išsižadėti tikrųjų vertybių, žudyti, na, pavyzdžiui, kad ir unikalų miestą, yra normalu.
Atrodo, reikėtų piktintis meru Kuoka, bet, pavyzdžiui, aš labiau linkęs piktintis didžiule veršių banda, kurios valia Kuokos tampa merais ir ne tik. Ta veršių banda vieningai bliauna, kad išpažįsta moralę, bet išpažįstantieji moralę į mero postą išrenka moralės neišpažįstantįjį.
Beje, jau prieš keletą dešimtmečių pastebėjau įdomų reiškinį, kad kuo žmogus amoralesnis, tuo labiau geidžia, kad jo atžvilgiu būtų elgiamasi moraliai.
Manau, kad meras Kuoka taip pat labai pasipiktintų, jeigu jo atžvilgiu būtų elgiamasi amoraliai.
Tegul negyvuoja nesąmonės! Tegul negyvuoja nemoralus moralumas!
Vytautas Vizbaras
