Virginija GRIGALIŪNIENĖ
"Neteisėtas šaunamojo ginklo ir šaudmens įgijimas ir laikymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 234 straipsnio 1 dalį. Už tokį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda".
(Ištrauka iš LR Baudžiamojo kodekso)
Negailestingi įstatymai
Teisėjai, vadovaudamiesi atitinkamais kriterijais (kokiomis aplinkybėmis ginklas, šoviniai ar sprogmenys buvę įsigyti, kokiems tikslams laikyti ir kt.) už tokį nusikaltimą gali skirti laisvės atėmimą, ne trumpesnį kaip trys mėnesiai, pataisos darbus (tik dirbantiems asmenims) ne trumpesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui arba baudą nuo 1 MGL (125 litų) iki 1 000 MGL (125 000 litų).
Beje, anksčiau galiojo ir tokia BK nuostata: "Asmuo, savanoriškai atidavęs šaunamąjį ginklą, šovinius ar sprogstamąsias medžiagas, kuriuos jis laikė be atitinkamo leidimo, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas". Dabar ši nuostata iš Baudžiamojo kodekso išbraukta. O tai reiškia, jog negalioja jokios lengvatos - užtenka policijai sužinoti, kad radai laukuose ar kur kitur šautuvą, pistoletą, šovinį ar sprogmens gabaliuką ir palaikei šį daiktą rankose nors kelias sekundes - viskas, baudžiamoji atsakomybė garantuota.
Zita išgąstingai nužvelgia kiekvieną į atokų jos tėvų vienkiemį užsukantį nepažįstamą automobilį. Gal, girdi, Anykščių policininkai jau atvažiuoja jos "supakuoti"? Gal prisieis palikti nevaikštančią motiną, sunkiai judantį tėvą, nešertus gyvulius bei paukščius ir nežinia kuriam laikui (kaip nuspręs teismas, gavęs teismo antstolio teikimą) "nusėsti" Panevėžio moterų kalėjime? (Taip numato įstatymas, jei bauda laiku nesumokama!) Ką tada Zita darytų?
- Vaje, juokai būtų menki, - net atsidūsta jauna moteris. - Na, bet jau jeigu užlaužtų, bandyčiau kaip nors susisiekti su Anglijoje gyvenančia ir dirbančia dukra - gal ši padėtų iš baisių nemalonumų išsikapstyti?
Kita vertus, pasak Zitos, jai ir pačiai būtų nesmagu sunkiai dirbančios dukters prašyti beveik 2 000 litų ir atiduoti juos teismo antstoliams, tiksliau - valstybei. Kad dar, girdi, būtų dėl ko tą baudą mokėti! Pasirodo, 15 MGL dydžio (1 875 Lt) piniginė bauda Zitai Vainalavičienei (44 m.) teismo buvo skirta už aprūdijusį šauninką, kurį moteris surado pagriovyje ir, parsitempusi į namus, prieš atiduodama policijos pareigūnams dar spėjo susižaloti - persišovė ranką!
Radinys
Vieną praėjusių metų spalio dieną Zita Vainalavičienė pagriovyje, prie beržiuko, koja užkabino kažkokį metalinį vamzdį... Paspyrė ir pamatė, kad tai - medžioklinis šautuvas! Aprūdijęs, bet dar visai neblogas!
Kiek pamąsčiusi Zita nusprendė radinio nepalikti. Mat aplink - vieni beržynai, ir kiekvieną dieną juose pilna grybautojų. O jei vaikai ar kokie chuliganai tokį pavojingą daiktą suras?
Parsinešė moteris ginklą į namus ir parodė tėvui - Zitos tėvas karo metais dirbo policijoje, tad apie ginklus puikiai nusimano. Pakrapštė, girdi, senolis tą šautuvą - neįstengė net gaiduko atlaužti. Nusprendė, kad niekam tikęs, ir patarė dukrai apie neįprastą radinį informuoti policiją.
- Įgaliotinis į mūsų kaimą atvažiuoja tik du kartus per savaitę, tai aš ir nusprendžiau jo lukterėti, - prisiminė Zita. - Čia gi ne mina ar bomba, kad baisų aliarmą keltum, gaisrines, saugumiečius ir "Aro" išminuotojus kviestum...
O kad tasai aprūdijęs šautuvas nesimaišytų po kojomis, Zita, kol išauš antradienio rytas, nusprendė dėl šventos ramybės jį užkelti į palėpę. Belipdama moteris ilgavamzdį ginklą sakė netyčia išmetusi ir jis iššovęs! Šratai sulindo į plaštaką. Zitai, nuvykusiai į Ukmergės ligoninę, medikai ne tik žaizdą aptvarstė, bet ir perdavė policijai, kad nukentėjėlė susižalojusi ne bet kuo - ginklu.
Nelaimė apaugo gandais
Netrukus Zitos palatoje apsilankė kriminalistai. Pasiaiškino, iš kur moteris šautuvą paėmusi, kur jį po nelaimės išmetusi. Beje, apimta šoko Zita sakė net nepajutusi, kaip po šūvio ginklą nunešusi į tą pačią vietą, kurioje surado, ir nutrenkusi į žoles...
Tuomet, pasak Zitos, pareigūnai neužsiminė apie jokią baudžiamąją atsakomybę dėl nelegalaus ginklo laikymo. Dar kiek vėliau moteris gavo pranešimą, kad byla keliama nebus. Ir štai dar po kokio mėnesio paštininkas atnešė kvietimą pas tardytoją. Paaiškėjo, kad byla dėl šaunamojo ginklo ir vieno šovinio (!) laikymo, neturint tam leidimo, Zitai Vainalavičienei vis dėlto iškelta! Vos grįžusiai iš ligoninės, dar su langete ant rankos vaikštančiai moteriškei prisiėjo kaip kaltinamajai duoti parodymus įvykio vietoje, fotografuotis ir filmuotis, aiškinti, kokiomis aplinkybėmis jai į rankas pateko "pramoninės gamybos 16 kalibro vienvamzdis lygiavamzdis ZK modelio medžioklinis šautuvas ir vienas pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinis šovinys", kurie Zitos žinioje išbuvo lygiai... dvi valandžiukes!
Pamatę, kad į Zitos tėvų vienkiemį vis užsuka policijos automobiliai ir sužinoję, kad Zita gulėjo ligoninėje, kaimiečiai apie šią moterį netruko paleisti įvairiausių gandų. Pasak Zitos, ji išgirdo, kad neva ne persišovusi plaštaką, o persipjovusi rankų venas, nes norėjusi nusižudyti; kiti esą skalambiję, neva į Zitą nusitaikęs tėvas, o ji griebusi už šautuvo vamzdžio... Iš pradžių dėl visų šių paskalų Zita labai sielojosi, tačiau vėliau į viską nusispjovė, ir pasidarė daug lengviau. Žmonėms, girdi, burnų neužkiši - jei nori, tegu tauškia...
Ranka sužalota visam gyvenimui
- Tai va, matot, kiek nemalonumų per tą sušiktą šauninką teko patirti... Ne tik bauda skirta, ne tik aplinkiniai terorizavo - dar ir ranka sužalota visam gyvenimui! Nei nykštį galiu normaliai lankstyti, nei kumštį sugniaužti. Su tokiu kumščiu, jei kas užpultų, į nosį neužmesi, - nesuprasi, ar liūdėdama, ar ironizuodama dėstė Zita Vainalavičienė.
Jei Zita gyventų mieste ir sunkiai nedirbtų, sužalojimo pasekmės gal ir nebūtų tokios skaudžios. Ogi dabar ant Zitos pečių - visas paliegusių tėvų ūkis. Tad prisieina ir daržus viena ranka ravėti, ir karvę melžti...
Jei jau tiek išgyventa - gal iš tiesų reikėtų Zitai šautuvą įsitaisyti? Šeima gyvenanti atokiame vienkiemyje, bet kuriuo metu gali susilaukti nekviestų svečių - vagių, plėšikų...
- O ne! Kam man tas ginklas? - Zita mostelėjo atgalia ranka. - Ant pinigų maišo negulim, o ką motina laidotuvėms buvo susitaupiusi, aferistės jau išviliojo.
Kaip? Kada? Pasirodo, ne per seniausiai į Zitos tėvų namus užsuko dvi "Sodros" darbuotojomis apsimetusios moterys ir pareiškė senolei padidinsiančios pensiją. Tik esą už šias paslaugas, o gal už dokumentų sutvarkymą, reikia sumokėti. Patikli moterėlė išsitraukė iš po pagalvės pinigėlių mazgelį ir atskaičiavo, kiek viešnios pageidavo. O vėliau įvyko stebuklas - "geradarėms" išėjus, močiutė pasigedo viso "mazgelio" su 1 800 litų!
- Va kad tuomet policininkai būtų buvę tokie pareigingi, kaip aiškinosi mano bylą dėl šautuvo nelegalaus laikymo, - šaipėsi Zita Vainalavičienė. - Pamenu, apie aferistes pranešiau policijos budėtojams, o tie - kiek tavo tėvams metų? Kai pasakiau, kad tėvukui - 88, pasiteiravo, ar šis nenusišnekąs... Atseit seniai patys pinigus nežinia kur nukišę, o vėliau išsigalvoję, kad juos kažkas apvogė.
Tądien policininkai, pasak Zitos, taip ir nepasirodė. Atvažiavo po kelių dienų - kai Zitos brolis pakėlė vėją. Kas iš to? - Paguodė, kad Zitos tėvai apsukrioms aferistėms - jau šeštoji auka, ir apsisuko atgal. Iki šiol, girdi, nesėkmingai tų bobų ieško...
Nelaimės persekioja visą gyvenimą
Zita Vainalavičienė baiminasi, kad tai toli gražu ne paskutinės ją užklupusios bėdos, kad jų teks sulaukti ir ateityje. Visą gyvenimą, girdi, labai nesiseka. Avarijoje žuvo pirmasis vyras - Zita liko viena su dviem vaikais. Prieš šešerius metus sudegė troba - moteris liko kaip stovinti. Na, o kai gražiai atrodanti Zita susirado draugą, su juo irgi ilgai neišgyveno - vargšas prigėrė netoli Zitos tėvų namų esančioje kūdroje. Dabar per tą nelemtą šautuvą moteris susižalojo ranką. O dar ta didžiulė bauda - lyg kilpa ant kaklo!
- Kartais ir pati susimąstau, kodėl man taip nesiseka, - atvirai svarstė Zita Vainalavičienė. - Gal kada kokią didelę nuodėmę buvau padariusi, tai dabar ir reikia kentėti... Bet kad ir kiek mąstau, nerandu dėl ko prie savęs prikibti. Taip, kada ne kada išgeriu, bet kaime tik tie negeria, kurie jau prasigėrę; jei su kokiu "čiosu" susitinku, irgi nelaikau nuodėme - juk esu našlė, taigi jokiam vyrui nepriklausau... A, nieko čia baisaus! Jei gyvenimas sunkus, gal lengvai numirsiu?
