Sigitas STASAITIS
Vos Kuršėnų kapinėse virbas kiaurai pervėrė pensininkę, į Šiaulių ligoninę atvežtas taip pat kiaurai virbo pervertas šiaulietis. Vos vienas žvejas nuskendo traukdamas valties inkarą, po valandos lygiai taip pat žuvo skenduolio draugas. Pasirodo, net ir žmogžudystės kartais daromos sinchroniškai, lyg susitarus. Seni žmonės ne veltui sako, jog nelaimės po vieną nevaikšto. Tačiau iš kur toks sutapimas, šiandien dar negali atsakyti nei mokslas, nei ekstrasensai.
Nesuprato, kas laiko koją
Kuršėnuose (Šiaulių r.) gyvenanti Antanina susiruošė palaistyti kapų. Pensininkė į kapines atmynė dviračiu. Sutvarkiusi vienus kapus, Antanina pasuko prie svainio kapo, ėjo siauru kapinių takeliu, šalia savęs stumdamasi dviratį. Staiga koja užkliuvo už vieno kapo tvorelės, moteris griuvo. Galima sakyti, kuršėniškė nukentėjo dėl lietuviško kapinių dizaino - daugelis tautiečių savo artimųjų kapus aptveria žemomis tvorelėmis su tokiais virbais, lyg mūsų šalyje reiktų saugotis raganosių arba dinozaurų. Griūvanti Antanina koja pataikė kaip tik ant tokios tvorelės su aukštais smaigais. Apkūni moteris krito smarkiai, per dviratį nematydama, ant ko griūva.
- Nesėkmingai bandau atsistoti ir vis nesuprantu, kas suėmęs laiko mano kairę koją ties čiurna, - korespondentui pasakojo Antanina. - Ėmiau šauktis pagalbos, atbėgo kitos moterys. Jų prašau padėti man atsistoti, o jos stovi lyg stabo ištiktos, aiškina, kad koją kiaurai pervėręs tvorelės virbas.
Virbas grąžintas į vietą
Atvykę greitosios pagalbos medikai kiek besistengė, numauti nuo virbo kojos nepajėgė. Tuomet per raciją išsikvietė kitą greitosios pagalbos vairuotoją, turėjusį metalo pjūklelį, kuriuo buvo nupjautas geras gabalas tvorelės. Tuomet Antanina su stirksančiu svetimkūniu buvo nuvežta į Šiaulių ligoninę. Per operaciją išimtas gelžgalis netrukus buvo nuvežtas atgal į kapines privirinti - kad galėtų pasimauti naujas praeivis...
Tikrai retas įvykis, tačiau manykite ką norite - vos spėta Antaniną paguldyti į palatą, į gretimą atvežtas šiaulietis, lygiai taip pat kiaurai persismeigęs ant metalinio virbo. Ir jam, kaip ir Antaninai, nepaprastai pavyko, kad virbas nekliudė gyvybiškai svarbių kraujagyslių bei nervų.
Pasimovė per pažastį
Šiaulietis statybininkas 44 metų Rimantas Petraitis šiuo metu yra bedarbis. Turėdamas į valias laisvo laiko vyras užsuko pas draugą ir užsisėdėjo iki vidurnakčio. Namo patraukė per miesto parką. Jo pakraštyje stūkso prieš daug metų pradėto ir niekaip nebaigiamo statyti sporto bei pramogų centro pastatas vaiduoklis. Trumpindamas kelią R. Petraitis pasuko per aptvertą statybvietę. Nors už keliasdešimties metrų yra varteliai, R. Petraitis nutarė eiti tiesiai ir peršokti per tvorą. Rimantas šiandien tvirtai tiki patarle, jog tiesiai arčiau, bet aplinkui - greičiau. Vyras užsikorė ant tvoros, virš kurios styrojo sprindžio ilgio nusmailinti virbai. Įpratęs statybose karstytis pastoliais šiaulietis be baimės atsispyrė ir būtų nušokęs, bet koja ėmė ir paslydo. Po akimirkos įvyko tai, ko ir didžiausiam priešui nelinkėtum - R. Petraitis visu svoriu žnegtelėjo ant smailių virbų. Vienas jų kiaurai pervėrė dešinę pažastį. Vėliau operuodami nelaimėlį medikai kalbėjo, jog šis vyras gimęs po laiminga žvaigžde - jei virbas būtų kliudęs bent vieną stambią kraujagyslę, kurių pažastyje apstu, žmogus būtų mirtinai nukraujavęs. Tai - dar ne visi pavojai. Virbas galėjo nukirsti ir kokį nervą, o tuomet - sudie, rankele. Ranka iki mirties liktų kaboti lyg botagas.
Pasiryžo sutraukti paskutinę cigaretę
Matydamas, jog pats nuo virbo nenusiners, R. Petraitis ėmė šauktis pagalbos. Buvo jau po vidurnakčio, aplink - nė gyvos dvasios. Jėgos seko, Rimantui ėmė temti akyse, jis juto, jog tai praranda, tai atgauna sąmonę. Jau susitaikęs su mintimi, jog čia, ant tvoros, ir mirs, šiaulietis nutarė užrūkyti paskutinę cigaretę. Kaire ranka pasiekti pakelį ir ištraukti cigaretę sekėsi sunkiai, cigaretės krito. Kai galop vieną įsikando, nenorėjo užsidegti žiebtuvėlis. R. Petraitis sako neatsimenąs, ar jam pavyko, nes buvo labai išsekęs. Kaip tik tuo metu atskubėjo pagalba - policijos patrulių ekipažas.
- Turėjo būti pribloškiantis vaizdelis, - dabar ligoninėje juokiasi R. Petraitis bei jo palatos draugai. - Žmogus lyg šašlykas kabo pamautas ant virbo ir rūko...
Pamatę, kas įvykę, pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, tačiau medikai niekaip nepajėgė žmogaus nukelti nuo virbo, o smarkiau tampyti sužeistojo nesinorėjo. Buvo iškviesti ugniagesiai-gelbėtojai, kurie diskiniu pjūklu išpjovė didžiulį tvoros gabalą. Su juo vyras ir buvo nuvežtas į Šiaulių ligoninės Traumų skyrių. Per operaciją traumatologai virbą ištraukė, į žaizdą įtaisė dreną ir, palinkėję greitai pasveikti, vyruką paguldė į palatą. Šiuo metu R. Petraitis jaučiasi kur kas geriau. Jis per laikraštį prašė padėkoti visiems geradariams: policijai paskambinusiems žmonėms, atskubėjusiems pareigūnams, ugniagesiams-gelbėtojams bei medikams.
Du draugai, du žvejai
Kodėl kartais ištisus metus nepasitaiko panašaus sužeidimo, o čia iš karto - du, medikai nesiima atsakyti, tačiau iš patirties žino: kartais per budėjimą tenka ilgokai nuobodžiauti, tačiau kai pasipila sužeistieji, tai lyg pagal kiaulystės dėsnį - po kelis iš karto. Na, serijomis pasitaikančias avarijas galima paaiškinti oro bei eismo sąlygomis, savižudybes - gamtos ciklų permainomis ar per visuotines šventes silpnos psichikos žmones apimančiomis depresijomis. Tačiau kuo paaiškinti, kai du žvejai, draugai ir bendraamžiai nuskęsta viename tvenkinyje vieną dieną, abu traukdami savo valčių inkarus?
Prieš 42 metus gimę joniškiečiai Virginijus Rašimas ir Julius Venislovas buvo draugai nuo vaikystės, abu laisvalaikiu mėgo kartu pažvejoti. Šį birželį abu, kaip buvo įpratę, susiruošė kartu pamirkyti meškeres Drąsutaičių kaimo tvenkinyje, tyvuliuojančiame šiauriau Joniškio, netoli Latvijos sienos. Į V. Rašimo automobilį susimetę po vienodą guminę valtį bei meškeres, bičiuliai ankstų rytą jau buvo prie Drąsutaičių tvenkinio užtvankos. Virginijus su Julium nusiyrė į skirtingas tvenkinio puses, susitarę per pietus susitikti prie mašinos.
Paslaptingai dingo gelmėje
Sutartu laiku prie automobilio atėjo tik J. Venislovas. Draugas netrukus ėmė ieškoti V. Rašimo eidamas tvenkinio pakrante. Julius sutriko ir išsigando pamatęs kitoje tvenkinio pusėje, už salos, plūduriuojančią tuščią bičiulio valtį. Maždaug už 25 metrų nuo kranto valtį ant bangų laikė įmestas inkaras. Valtyje žiopčiojo ką tik sugautos žuvys, nepaliesti gulėjo visi joniškiečio daiktai bei irklai, nebuvo tik paties žvejo.
Manoma, jog žvejas nuskendo, kai neatsargiai persisvėrė bandydamas ištraukti valties inkarą. Laukdamas atvykusio policijos inspektoriaus iškviestų Šiaulių ugniagesių-narų, J. Venislovas nutarė pats pabandyti ištraukti skenduolį. Pas šalia gyvenantį ūkininką iš priešgaisrinio kablio bei maždaug 3 metrų ilgio metalinio vamzdžio joniškietis pasigamino įrankį.
Nespėjo nė surikti
Tada J. Venislovas vienas nusiyrė prie V. Rašimo valties, netoli jos išmetė savo valtelės inkarą ir ėmė kabliu naršyti dugną, tačiau skenduolio neužkabino. Nutaręs grįžti krantan Julius pasidėjo kobinį, persisvėrė norėdamas iškelti savo valties inkarą ir... įkritęs į vandenį nuskendo. Pasak įvykio liudytojų, įkritėlis nespėjo net surikti pagalbos. Plūduriuoti liko tik skenduolio kepurė.
Po kelių valandų atvykę ugniagesiai-narai gana greitai surado abu skenduolius. Abiejų vyrų kūnai gulėjo netoli valčių inkarų tarp žolių. Skenduolius iškėlę gelbėtojai "Akistatai" sakė per daugelį metų pirmą kartą patyrę atvejį, kad du blaivūs žvejai tą pačią dieną tame pačiame tvenkinyje nuskęstų vienodai nesėkmingai traukdami inkarus.
Du rajonai - keturios tragedijos
Žiaurūs nusikaltimai taip pat kartais vyksta kartu lyg susitarus. Štai šį pavasarį, vieną penktadienį, du nepažįstami skirtingų Lietuvos vidurio rajonų gyventojai nužudė po moterį ir patys nusižudė. Taršiškių (Kelmės r.) kaime 42 metų Zenonas Stonys užmušė trejais metais už save jaunesnę žmoną Reginą S. ir pasikorė. Baisogaloje (Radviliškio r.) gyvenimą kilpoje baigė 46 metų Rimgaudas Gaučas. Prieš pasikardamas savižudis susidorojo su savo 33 metų žmona Rima.
Pranešimą apie Taršiškių kaimo vienkiemyje įvykusią tragediją Kelmės rajono policijos komisariato budėtojai gavo apie septintą valandą ryto. Atvykę pareigūnai rado tvarte, ant gardo skersinio, pasikorusį Z. Stonį. Kieme gulėjo mirtinai sumuštos R. Stonienės lavonas. Tik iš nedidelio ūkio ir pašalpų pragyvenę Stoniai augino keturis vaikus (vyriausiajam sūnui 16 metų, jauniausiasis dar lankė ketvirtą klasę). Pasak kaimynų, vargingai gyvenę Stoniai nevengė išgerti, išgertuvės neretai baigdavosi šeimyniniais barniais.
Šeimyniniai barniai tragedija baigėsi ir Baisogaloje (Radviliškio r.) gyvenusiems Rimgaudui bei Rimai Gaučams. Rytą policijos pagalbos paprašė R. Gaučienės motina. Tame pačiame keturbutyje, už sienos, gyvenanti moteris naktį girdėjo iš dukros buto sklindantį riksmą, tačiau nėjo žiūrėti, nes žinojo, kad ūmaus būdo žentas neįleis. Rytą nei dukra, nei žentas durų neatvėrė, šaukiami neatsiliepė, nors kambariuose degė šviesa. Išlaužę duris policininkai koridoriuje rado diržu ant pakabos pasikorusį R. Gaučą. R. Gaučienės lavonas suknežinta galva aptiktas miegamojo lovoje. Netoliese mėtėsi kruvinas masyvus medinis gulsčiukas, kurio smūgiais moteriai buvo atimta gyvybė. R. ir R. Gaučai senokai nesutarė ir ruošėsi skirtis. Artimiausią darbo dieną Radviliškio teisme turėjo įvykti trečiasis ir paskutinysis skyrybų bylos teismo posėdis.
Nežino net ekstrasensai
Apie poromis ar net serijomis pasikartojančias nelaimes daug gali papasakoti kiekvieno rajono policininkai, medikai ir ugniagesiai. Kadangi mokslas to paaiškinti negali, "Akistatos" korespondentas prašė kad ką nors paaiškintų ekstrasensai. Keli kalbėjo kažką painaus ir nesuvokiamo, kaltino kažkokias kosmoso jėgas, o vienas ekstrasensas prisipažino:
- Netikėk, jei kas nors pasakys žinąs. To niekas nežino. Nebent Dievas.
